Apie žemės mokesčio pasikeitimus

Žemės mokestis: ženkliai išaugus žemės vertei, padidės tik simboliškai

Rajono taryboje daug aistrų kilo dėl žemės mokesčio. Kas gi nutiko? Tiesiog po eilinio, Registrų centro kas penkerius metus atliekamo masinio žemės vertinimo, paaiškėjo, kad mūsų rajone esančios žemės vertė pakilo 2,1 karto. Nuo padidėjusios vertės priklauso ir žemės mokestis, kurį jos naudotojai mokės 2023-27 m. Tačiau, nepaisant pakilusios žemės vertės, sumažinus mokesčio tarifą nuo 1,3 proc. iki 1,1 proc., mokestis vidutiniškai išaugs tik 4 Eur už hektarą. Kaip sakė rajono meras Ramūnas Godeliauskas, šios kadencijos rajono taryba žemės mokesčio tarifą mažina jau antrąjį kartą.

Įvertino gerokai brangiau

Daugiausiai žemės vidutinė vertė padidėjo  žemės ūkio paskirties ir kitos paskirties  žemei – apie 2,1 karto. Ženkliai mažiau pabrango gyvenamųjų teritorijų (143 proc.), pramonės ir sandėliavimo (135 proc.), komercinės paskirties (137 proc.) ir mėgėjų sodų žemė (148 proc.).

Rajono meras Ramūnas Godeliauskas paaiškino, kad šių verčių nustatymui rajono savivaldybė jokios įtakos neturi. Žemės vertę, pasak pašnekovo, nustato Registrų centras, atsižvelgdamas į pastarojo laikotarpio žemės pirkimo-pardavimo sandorių kainas. Meras neslepia: toks ženklus augimas nustebino. Kita vertus, parduodamos žemės, ypač žemės ūkio paskirties, pasiūla mažėja, todėl ir vertė atitinkamai auga.

Amortizavo pasekmes

Žemės mokesčio tarifą reglamentuoja specialus įstatymas. Jame numatyta, kad šio mokesčio tarifas nuo 0,01 procento iki 4 procentų žemės mokestinės vertės. Žemės mokestį moka fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės teise turintys žemės. Kokį tarifą taikyti, kokias išimtis ir lengvatas skirti, numato rajonų savivaldybių tarybos. Rokiškio rajono tarybos sprendimu, žemės mokesčio tarifas 2022 m. buvo 1,3 proc. žemės vertės. Apleistai žemei taikomas maksimalus – 4 proc. tarifas (taip finansiškai skatinant savininkus tinkamai tvarkyti ir prižiūrėti savo turtą).

Kartu su žemės mokesčio tarifu, rajono savivaldybė turi teisę nustatyti ir jo išimtis bei lengvatas. Šiuo metu nustatyti neapmokestinamų sklypų dydžiai fiziniams asmenims, kurių šeimose mokestinio laikotarpio pradžioje nėra darbingų asmenų ir kuriems nustatytas 0-40 procentų darbingumo lygis arba kurie yra sukakę senatvės pensijos amžių ar yra nepilnamečiai.  Rokiškio, Obelių ir Pandėlio miestų teritorijose neapmokestinamų sklypų dydis- 0,03 ha arba 3 arai, o kaimo vietovėje- 0,5 ha. Šios lengvatos labai svarios: jos taikomos 17500 savininkų daugiau nei pusei iš 31700 rajono žemės savininkų.

Privalėjo priimti sprendimą

Lapkričio 25-ąją vykusiame rajono tarybos posėdyje buvo nustatytas žemės mokesčio tarifas 2023-iesiems metams. Jis sumažėjo nuo 1,3 proc. iki 1,1 proc. Apleistų žemių savininkai už jas mokės tą patį 4 proc. žemės vertės siekiantį mokestį. Rajono meras Ramūnas Godeliauskas pabrėžė, kad šios kadencijos rajono taryba žemės mokesčio tarifą mažina jau antrąjį kartą: pirmą kartą jis buvo sumažintas nuo 1,5 proc. iki 1,3 proc., o dabar – nuo 1,3 iki 1,1 proc. Sumažintas žemės mokesčio tarifas iš dalies amortizavo mokesčio padidėjimą dėl gerokai išaugusios žemės vertės.

Tačiau dėl žemės mokesčio tarifo kilo ginčų. Rajono meras atvirai sako: ginčytis ir teikti pasiūlymus reikėjo dar rajono tarybos komitetų posėdžiuose, o konkrečių pasiūlymų opozicija nepateikė. Atidėti žemės mokesčio tarifo svarstymą nebuvo galimybių. „Iki gruodžio 1-osios Valstybinei mokesčių inspekcijai privalome pateikti sprendimą apie kitiems metams numatytą mokesčio tarifą. To nepadarius laiku, lieka galioti ankstesnis tarifas, o jis būtų buvęs 1,3 proc.“, – pabrėžė Ramūnas Godeliauskas.

Dar labiau švelninti mokesčio tarifą taip pat nėra galimybių: šalies vyriausybė reikalauja, kad rajonų savivaldybės, prieš kreipdamosi lėšų įvairioms dotacijoms, pačios išnaudotų savo turimus apmokestinimo svertus.

Kas kiek mokės?

Rajono savivaldybės Finansų skyriaus vedėja Reda Dūdienė pateikė duomenis, kaip vidutiniškai kis mokesčio dydis atskiroms žemės savininkų grupėms.

Gyvenamųjų  teritorijų žemės plotas rajone yra 2242 ha, o sklypų skaičius- 7900. Lyginant su 2022 m.už vieną ha mokestis padidėtų 20 eurų, tačiau įvertinus, kad vidutinis vieno sklypo dydis – apie 30 arų, tai vidutiniškai mokestis padidėtų  6 eurais.

Žemės ūkio paskirties žemė. Šios grupės žemės sklypų skaičius gausiausias – 29614 sklypų, kuriu bendras plotas 105,6 tūkst. ha. Žemės ūkio paskirties žemei skaičiuojant mokestį, žemės vertei taikomas 0,35 mažinimo koeficientas.  Taigi , 2023 metais už 1 ha teks mokėti 4 eurais  daugiau nei šiemet.

Pramonės ir sandėliavimo žemės plotas sudaro 91,7 ha, arba 169 sklypai. Vidutiniškas 1 sklypo dydis- 54 arai. Mokestis padidėtų 15 eurų už ha, už 54 arus-  8 eurais.

Komercinės paskirties žemės sklypų yra 109, kurių bendras plotas 58,2 ha. Vidutinis 1 sklypo dydis- 55 arai. Jei mokestis  už ha padidėja 28 eurais, tai už vidutinį sklypą- 10 eurų.

Mėgėjų sodų žemės sklypų  skaičius 2267,kurių bendras plotas 161,2 ha. Vidutiniškai 1 sklypo dydis  – 6 arai. „Jei žiūrėsime pabrangimą už 1 ha – 30 eurų, tai galima sakyti, kad labai ženkliai padidėja mokestis. Tačiau už 6 arus savininkas mokės 1,80 euro daugiau nei mokėjo šiais metais .Taip pat  reikia pažymėti, kad  2022 metais 46 proc. visam priskaičiuotam mokesčiui buvo pritaikyta lengvata (pagal VMI  duomenis), taigi beveik pusei mėgėjų sodų sklypu savininkų mokestis skaičiuojamas vidutiniškai už 3 arus, taigi pabrangimas sudarytų 90 centų“, – konstatavo pašnekovė.

Miško paskirties žemė. Mokestis taikomas tik už ūkinei veiklai naudojamą mišką. Šios paskirties 3760 sklypų plotas sudaro 14446 ha. Mokestis už 1 ha padidėtų 5 eurais.

Atneš rajonui naudos

Žemės mokesčio lėšos atitenka rajono savivaldybės biudžetui. Mažindama mokesčio tarifą, rajono savivaldybė kiek amortizavo gyventojų išlaidas dėl gerokai išaugusios žemės vertės. Taigi kaltinti pasipinigavimu savivaldybę nebūtų sąžininga. Be to, kadangi surinktos žemės mokesčio lėšos pateks į rajono biudžetą, vadinasi, tai, ką sumokėjo šiuo mokesčiu, gyventojai atgaus viešosiomis paslaugomis. Nors ir sumažinus mokesčio tarifą, dėl jo gaunamos pajamos, planuojama, išaugs apie 0,5 mln. Eurų. Jos bus panaudotos plečiant infrastruktūrą, gerinant socialines paslaugas, atnaujinant švietimo įstaigas ir kitiems visuomenei reikšmingiems darbams.

Iš tų 0,5 mln. Eurų planuojamų papildomų lėšų jau 50 tūkst. eurų bus numatyta Kaimo plėtros programai, prie kasmet skiriamų 70 tūkst. Šios lėšos naudojamos kaimų keliukų tvarkymui, melioracijai. Taip pat papildomų lėšų fondas bus skirtas avarinės būklės melioracijos sistemoms rajono gyvenvietėse tvarkyti. „Kai nutinka avarija, reikia skubiai ieškoti lėšų, nes avarijų likvidavimui lėšos biudžete nebūna numatytos – jų tiesiog nesuplanuosi. Papildomi pinigai leis greičiau ir efektyviau spręsti šią problemą“, – akcentavo rajono meras.

Papildomų lėšų bus skirta ir nuosekliai plėtojamai rajono savivaldybės ugniagesių brigadų aprūpinimo technika ir įranga programai. Toliau bus investuojama į geresnį ugniagesių aprūpinimą, ketinama pirkti mikroautobusą ir plėtoti labai paklausią bei reikalingą kaminų valymo programą. „Taigi, visos papildomos lėšos liks mūsų rajone“, – akcentavo rajono meras Ramūnas Godeliauskas.