Sena svetainė
Paraiškos finansavimui

Bendruomeniškumo ir kūrybinio džiaugsmo pavyzdžiai iš Čekijos

Artėjant pavasariui Rokiškio rajono savivaldybė gavo miestų tinklo „Douzelage“ partnerio Čekijoje, Sušicės miesto kvietimą muzikos profesionalams bei vadybininkams atvykti į miesto šventę, kurioje ketino pasirodyti visi jų meno mėgėjų kolektyvai, su kuriais Rokiškio kultūros bendruomenė galėtų ateityje vykdyti mainus. Į išvyką Rokiškio rajono savivaldybė delegavo  Rokiškio Rudolfo Lymano muzikos mokyklos direktorę Vilmą Steputaitienę, Rokiškio kultūros centro specialistes: direktoriaus pavaduotoją kultūrinei veiklai Aušrą Gudgalienę,  moterų choro „Medeina“ chorvedę Giedrą Markevičienę, vokalinės grupės „Bella Fa“ vadovę-atlikėją Rasą Šakalienę. Moterys ne tik stebėjo šventinę programą, bet ir susitiko su „Douzelage“ organizacijos vadovais, Sušices kultūros centro atstovu, Meno mokyklos vadove, „Svatobor“ choro vadovais, taip pat lankėsi Sušicės menų mokykloje. Apie gerąją patirtį ir pažintis – dalyvių atsiliepimuose.

Giedra Markevičienė, Rokiškio kultūros centro moterų choro „Medeina“ vadovė, chorvedė: „Sušicės miestas, išsidėstęs Otava upės slėnyje, yra mėgiamas istorijos, kultūros ir sporto entuziastų. Miesto centre – praeities istoriją menantys pastatai, muziejai, tradicinių amatų dirbtuvės. Nuostabaus grožio apylinkės pritaikytos vaikščiojimui, bėgiojimui, kanojų sportui, plaukimui, žvejybai, kopimui į kalvas. Vaikams įrengtos žaidimų aikštelės. Miesto šventėje didžiąją dalį atlikėjų sudarė vaikai ir jaunimas. Jie nelanko meno mokyklos, bet susiburia ir vysto veiklas asmenine iniciatyva. Puikus bendruomeniškumo ir veiklos tęstinumo pavyzdys yra muzikuojančios mamos su kūdikiais. Užaugę mažyliai tampa vaikų choro dainininkais, o mamos – mišraus choro narėmis. Sušicės miesto chorui – 160 metų. Manau, Rokiškyje taip pat reikia skatinti muzikos mokyklos ar kultūros centro bendruomenes ieškoti galimybių pradėti muzikinį ugdymą kuo ankstesniame amžiuje.“

Vilma Steputaitienė, Rokiškio Rudolfo Lymano mokyklos direktorė: „Kelionė buvo įdomi ir naudinga. Susipažinome su Čekijos švietimo sistema, Sušicės meno mokykla, jos struktūra bei ugdymo baze, aptarėme bendradarbiavimo tarp mokyklų  galimybes, būdus bei  formas. Dalyvaudamos tarptautinės miestų partnerių organizacijos „Douzelage“ bendradarbiavimo renginyje ir jį stebėdamos, mokėmės, ieškojome naujų miesto švenčių organizavimo būdų, galimybių. Maloniai stebino Sušicės miesto aktyvi ir ilgametes tradicijas puoselėjanti didžiulė miesto choro bendruomenė bei  pozityvus miestiečių požiūris į įvairias savo bendruomenės narių – miestelėnų –  koncertines veiklas. Šventės metu miesto centrinėje aikštėje įrengtoje scenoje visą dieną vyko koncertai, kuriuose dominavo vaikai ir jaunimas. Didžioji dalis atlikėjų – asmenine iniciatyva į kolektyvus susibūrę jaunieji miesto gyventojai. Ir pas mus Rokiškyje  įvairių švenčių metu būtų puiku skirti mieste erdvę tik vaikams ir jaunimui, kur jie galėtų pristatyti savo pomėgius, veiklas, iniciatyvas, parodyti savo gebėjimus.“

Aušra Gudgalienė, Rokiškio kultūros centro direktoriaus pavaduoja kultūrinei veiklai: „Užmezgėme ryšius su Sušicės muzikos mokyklos vargonavimo klasės mokytoja, vargoninke Jana Marcinkova. Ji norėtų dalyvauti mūsų festivalyje ir, manau, ateityje tai pavyks. Nors miestas nedidelis, mokykloje jie turi net dvejus vargonus, vargonavimo mokosi 5 mokiniai. Pritariu savo bendrakeleivėms, kad čekų įsitraukimas į saviveiklą  maloniai stebina, ypač jų nuoširdus džiugesys ir mėgavimasis tuo.“

Rasa Šakalienė, Rokiškio kultūros centro vokalinės grupės „Bella Fa“ vadovė, muzikos mokytoja: „Miesto erdvės šventės metu užpildytos  – pilnas miestas žmonių, kurie su šeimomis randa sau tinkamos veiklos. Pvz. toje pačioje erdvėje vyksta koncertas, publika sėdi prie staliukų, vaišinasi, o vaikai žaidžia vaikų žaidimo aikštelėse. Miesto aikštės scenoje koncertas vyko nuo ryto iki vidurnakčio  ir be pertraukos! O pasirodymai – labai įvairaus meninio lygio ir amžiaus dalyvių. Girdėjome įvairaus žanro muziką – nuo klasikinės iki sunkiojo metalo. Svečiuodamasi šioje nuostabioje šalyje supratau, kad į viską reikia žiūrėti daug paprasčiau ir laisviau. Mes per daug rimti, įsitempę, kažko vis bijome, nepasitikime. O be reikalo- viską darome tikrai ne mažiau nei jie, ir kai kuriais atvejais- net daugiau. Labiausiai žavėjo- kaip jie moka švęsti gyvenimą. To ir palinkėčiau mums visiems.“