Sena svetainė

Daugiabučio renovacija: kodėl reikia apšiltinti būstą ir modernizuoti šilumos punktą?

Daugiabučio renovacija: kodėl reikia apšiltinti būstą ir modernizuoti šilumos punktą?

Dideli pastato šilumos praradimai – viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl reikia atnaujinti senus daugiabučius.
Geriausias sprendimas, suteikiantis visas galimybes efektyviai vartoti šilumą ir gauti mažesnes sąskaitas, – kompleksiškai atnaujinti pastatą, apšiltinant jo lauko sienas ir stogą, pastato pamatus, pakeičiant langus, įstiklinant balkonus ir lodžijas. Daugiausiai šilumos nerenovuoti daugiabučiai netenka per sienas (38 proc.), langus (26 proc.) ir stogą (11 proc.), todėl izoliavus pastatą, ženkliai sumažinamas šilumos pralaidumas iš pastato vidaus į išorę – sumažėja šildymo sąskaitos, o kartu daugiabutis tampa draugiškesnis aplinkai. Sumontuojant naują apdailą, prailginama pastato tarnavimo trukmė, jo sienos tampa atsparesnės išorės poveikiui – lietui, sniegui ar saulės spinduliams. Daugiabučio atnaujinimas sukuria sveikesnę ir patogesnę gyvenamąją aplinką ir padidina nekilnojamojo turto vertę – tokiame daugiabutyje nuomotis ar pirkti butą yra žymiai maloniau.

Atnaujinant daugiabutį namą yra itin svarbu modernizuoti šilumos punktą, kurio įrenginiai skirti ekonomiškam ir gerokai efektyvesniam šilumos energijos reguliavimui būstuose. Automatizuotas šilumos punktas leidžia sutaupyti apie 15 proc. šilumos ir kartu sumažinti šildymo sąskaitas.

Siekiant taupyti šilumą ir įvertinant inžinerinių pastato sistemų svarbą, valstybė remia ne tik kompleksinę, bet ir mažąją daugiabučių namų renovaciją, kurios metu gali būti atnaujinamas pasenęs elevatorinis šilumos punktas, pakeisti susidėvėję vamzdynai name, įsirengti individualūs šilumos apskaitos prietaisai ar daliklių sistema, termostatiniai ventiliai butuose.

Modernizavus šilumos punktą, šiluma pastatui tiekiama automatiškai pagal lauko temperatūrą. Vienas pagrindinių automatizuoto šilumos punkto privalumų – gebėjimas reaguoti į aplinkos pokyčius. Automatizuotame šilumos punkte atsiranda galimybė nustatyti įvairius šildymo sistemos temperatūrinio režimo grafikus: nakties metu palaikyti žemesnę šildymo sistemos temperatūrą, sumažinti karšto vandens temperatūrą bei nustatyti šildymo sistemos paros ar savaitės šildymo grafiką. Taip pat suteikiama galimybė pavasarį ir rudenį, kai lauke šilta, išjungti namo šildymą, o orui atvėsus, vėl jį sklandžiai įjungti – tokiu būdu visą šildymo laikotarpį išlaikyti komfortinę patalpų temperatūrą ir taupyti šilumą.

 

Palyginamosios šilumos sąnaudos ir mokesčiai patalpų šildymui daugiabučiuose namuose

2021/2022 m. šildymo sezono metu (spalis, lapkritis, gruodis, sausis, vasaris, kovas, balandis)

Miestas Vidutinės šilumos sąnaudos patalpų šildymui;

kWh/m2/sezoną

Vidutinis mokestis už patalpų šildymą; Eur/m2/sezoną Vidutinės šilumos sąnaudos patalpų šildymui 50 m2 bute (2-jų kambarių);

kWh/sezoną

Vidutiniai mokesčiai už patalpų šildymą 50 m2 (2-jų kambarių) bute;

Eur /sezoną

Renovuoti ir nauji namai Nerenovuoti namai Renovuoti ir nauji namai Nerenovuoti namai Renovuoti ir nauji namai Nerenovuoti namai Renovuoti ir nauji namai Nerenovuoti namai
Panevėžys 65,7 95,4 4,01 5,97 3285 4770 205,0 298,5
Kėdainiai 58,3 102,0 3,64 6,39 2915 5100 182,0 319,5
Rokiškis 65,4 106,4 4,10 6,66 3270 5320 205,0 333,0
Kupiškis 58,7 112,1 3,68 7,04 2935 5605 184,0 352,0
Pasvalys 62,0 116,6 3,88 6,69 3100 5330 194,0 334,5
Zarasai 65,6 119,0 4,10 7,46 3280 5950 205,0 373,0

 

AB „Panevėžio energija“ informacija