Istoriniai taršos objektai svaidomi kaip karštos bulvės – šį kartą du iš jų atsidūrė savivaldybės rankose

Šią savaitę susitikti su Rokiškio rajono savivaldybės vadovais atvyko aplinkos apsaugos specialistai. Apsikeitus mandagumo frazėmis, paaiškėjo tikrasis šio vizito tikslas. Kaip paaiškino Panevėžio aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Panevėžio valdybos viršininkas Gintautas Andruškevičius, atvykti juos paskatino Rokiškyje, A. Matulkos gatvėje esantis istorinis taršos objektas – buvusi naftos produktų saugykla.

Tikisi, kad savivaldybė išjudins reikalus

Buvusi valstybinė žemė, turėjusi ir privačius savininkus, nuo šių metų sausio mėnesio, vykdant žemės politikos reformą ir perkirstant funkcijas, patikėjimo teise perduota savivaldybei. Taigi aplinkosaugininkams nušvito viltis, kad ilgai nejudėję, reikalai pasistūmės. G. Andruškevičius pripažino, kad su privatininkais tartis – beviltiškas reikalas, nes kalba dažniausiai eina apie dideles pinigų sumas, o štai savivaldybė – kas kita. „Tikimės, kad iš pradžių savivaldybė atliks šio sklypo preliminarius tyrimus, nes tyrimai čia nedaryti. Tuomet paaiškės tikroji situacija ir taršos mastas. O gal jokios grėsmingos taršos nėra“, – sakė G. Andruškevičius, paaiškindamas, kad ilgiausias terminas, kurį gali suteikti tyrimams atlikti – pusė metų, nes dviejų metų limitą, taip nieko ir nepadarę, išnaudojo ankstesni šio sklypo savininkai.

Pasipiktino situacija

Rokiškio rajono meras Ramūnas Godeliauskas sakė, kad ši situacija kelia pasipiktinimą – valstybė turėtų finansiškai remti senų istorinių taršos objektų sutvarkymą, o nenumesti ant savivaldybių pečių. „Turim Rokiškio mieste du taršos objektus – vieną A. Matulkos, kitą – Žemaitės gatvėje, kur buvo bitumo saugykla. Kol sklypai buvo valstybės dispozicijoje, reikalai nejudėjo, nors jau du Aplinkos ministrus buvom pasikvietę aptarti šios problemos. Savivaldybė savo iniciatyva, savo lėšomis užsakė detalius tyrimus ir taršos tvarkymo planą Žemaitės g. buvusioje bitumo saugykloje. Niekas mums net ačiū nepasakė. Šio taršos objekto sutvarkymui rezervavome 2 mln. iš regionams skirtų projektinių pinigų. Deja, Aplinkos ministerija projektams iškėlė tokius reikalavimus, kurių Rokiškio rajonas negali atitikti nei dėl gyventojų skaičiaus, nei dėl ploto, nors rašėme aibę raštų, niekas nepadėjo. Taigi pinigai nuplaukė. O dabar aiškėja, kad iš savų pinigų dar turime pasirūpinti kitu taršos objektu“, – apmaudo neslėpė rajono meras, nors pripažino, kad tai problema, kurią reikia būtinai spręsti, todėl savivaldybei teks ieškoti būdų, kaip tą padaryti.

Vis tik šiuo metu, kaip paaiškino kontrolės funkciją vykdantiems aplinkosaugininkams meras, savivaldybė neturi papildomų pinigų, nes sklypas A. Matulkos g. 7 jai patikėjimo teise perduotas tik šiais metais, kai rajono biudžetas buvo suplanuotas, todėl atlikti visas pirkimo procedūras per pusmetį – nerealu.  Juolab, kad reikės surasti savivaldybės biudžete apie 10 000 eurų.

„Žinoma, nesąžiningai primestą problemą teks spręsti, juolab, kad A. Matulkos g. 7 sklype neatlikti jokie tyrimai ir situacija neaiški – apie kokio masto taršą ir apie kokias galimas jos pasekmes aplinkai kalbame.  Per pusę metų to nepadarysime – tik birželio mėnesį paaiškės, kaip savivaldybėje sekasi su  mokesčių surinkimu, kiek galime tikėtis surinkti papildomų lėšų. Dar reikės gauti ir savivaldybės tarybos pritarimą, todėl prognozuoti, kiek viskas užtruks – sunku“, – teigė rajono meras R. Godeliauskas.

Beičių tvenkiniai – irgi galvos skausmas

To paties departamento Biržų aplinkos apsaugos inspekcijos, kuriai priskirtas ir Rokiškio rajonas, viršininkė Elona Pipiraitė iškėlė dar vieną problemą – Beičių du tvenkinius su hitrotechniniais statiniais, kuriuose komercine žuvininkyste užsiima bendrovė „Vasaknos“.

Savivaldybės administracijos direktorius Valerijus Rancevas nustebo, kodėl ir šie tvenkiniai, esantys valstybės žemėje, turėtų tapti savivaldybės problema. „Savivaldybei tvenkiniai nereikalingi, žuvų tikrai neauginsime, be to, jie mums nepriklauso. Vien tik dėl vietinio verslo interesų galėtume padėti ieškoti kokių nors sprendimų, nes bendrovei „Vasaknos“ tvenkiniai reikalingi, jie norėtų juos abu prižiūrėti, bet negali, nes vienas – ne jų nuosavybė, neleidžia išsinuomoti. Galime inicijuoti susitikimus problemai spręsti“, – sakė V. Rancevas.

Gera žinia – daugiau rimtų aplinkosaugos problemų rajone nefiksuojama

Aplinkosaugininkai turėjo ir gerų žinių. Pasak E. Pipiraitės, nors Rokiškio rajone yra nemažai pramonės, nei vienai įmonei aplinkosaugininkai neturi dėl taršos jokių priekaištų.

Rajone nėra ir aplinką teršiančių katilinių. Atvirkščiai, pasak E. Pipiraitės, stebina, kaip tvarkingai Rokiškio rajone įrengtos katilinės. „Biržų rajone to nepamatysi, o čia suremontuotos, išdažytos“, – teigė E. Pipiraitė.

Rokiškio aplinkosaugos vyr. specialistės Danutė Baronienė ir Irena Andriuškevičienė patvirtino, kad su didesnėmis problemomis rajone nesusiduriama. Ir vandens ūkis tvarkingas, nors tolesnis nuotekų įrengimas sustojęs, bet savivaldybė intensyviai remia individualių nuotekų įsirengimą.

Pasak rajono mero, sustojo nuotekų įrengimo finansavimas, o bendrovė „Rokiškio vandenys“ suskaičiavo, kad mūsų rajono nuotekų sistemos galutiniam sutvarkymui reikėtų apie 15 mln. eurų. Negaudama valstybinio finansavimo, savivaldybė iš savo biudžeto nepajėgi skirti tiek lėšų. „Bet esame numatę nuotekų įrengimui skirti 1 mln. eurų, tiek pat gautume iš valstybės, tad kažkokią dalį sutvarkysime už 2 mln., nors poreikis – 15 mln.“, – sakė R. Godeliauskas.

Vis tik aplinkosaugininkai įspėjo, kad kontrolę nuolat vykdys ir tikrins, ar nėra kokių pažeidimų.

Taip pat seks bei bandys sugaudyti šiukšlintojus. Ypač daug problemų dėl išmestų statybos atliekų ir padangų.

Deja, šiukšlintojų įpročiai nesikeičia ir kasmet savivaldybei tenka investuoti į bešeimininkių atliekų surinkimą ir išvežimą.

O į klausimą, kur gyventojams kreiptis dėl vienokios ar kitokios aplinkosauginės problemos, gyvūnų, buvo atsakyta, kad geriausias ir greičiausias būdas – skambinti trumpuoju numeriu 112.