Sena svetainė

Laikai keičiasi, o muzika gyvuoja iš kartos į kartą!

Laikai keičiasi, o muzika gyvuoja iš kartos į kartą!

Tarptautinis vargonų muzikos festivalis baigėsi, tačiau paliko savo ženklą – modernų piešinį ant Rokiškio Rudolfo Lymano muzikos mokyklos sienos.

Pasak projekto iniciatorės ir organizatorės, Rokiškio kultūros centro direktorės pavaduotojos Aušros Gudgalienės, keičiasi laikai ir kartos, bet muzika gyva per amžius. Daugiau nei prieš šimtą metų R. Lymano pradėta muzikos kultūros ir mokymo tradicija tęsiama šiandien. Tad, mieli bičiuliai, tikėkime muzika!

„Rengiant projektą, buvo būtina numatyti, kokia bus to projekto liekamoji vertė, ką jis duos ar atneš miestui be savo veiklų. Džiaugiuosi, kad ne vienerius metus pavyksta vis kažką sukurti naujo ir įprasminti muziką bei čekų pedagogo, muziko ir vargonininko R. Lymano atminimą. Manau, kad tokiu būdu galime parodyti ateitiems kartoms istoriją, pateikiant viską šiuolaikiškai, suprantamai. Tegul tos tradicijos nenutrūksta, transformuojasi šiuolaikiniame pasaulyje, apauga legendomis ir skatina kūrybą bei nepalieka abejingų muzikai. Toks yra ir šio projekto tikslas, sukurti tiltą tarp to, kas buvo ir to, kas yra šiandien. Kad nepaisant laikotarpių, žmonėse muzika visuomet gyvavo ir gyvuos“, – kalbėjo A. Gudgalienė.

Projekto eskizas buvo keičiamas ne kartą, tačiau pavyko atrasti kertinius taškus, kurie atspindėtų norimą palikti pėdsaką – Rudolfo Lymano asmenybės ir indėlio prasmę šiuolaikiniam žmogui. Taigi piešinys apima daugybę reikšmių ir prasmių:

R. Lymano erdvinis siluetas – lyg jo dvasia iš praeities, primenant mums, kad tai kas pradėta turi būti tęsiama.

Mergina su ausinėmis – jaunas XXI amžiaus žmogus mylintis muziką.
Įvairūs muzikos instrumentai – liudija muzikos įvairovę ir R. Lymano gebėjimą groti įvairiais instrumentais.
Natos – muzikos raštas, kurio Lymanas mokė pirmojoje Grafiškojoje giedojimo ir vargonavimo mokykloje ir kurio yra mokomi šių dienų vaikai R. Lymano muzikos mokykloje.
Užrašas „Mielas bičiuli” – taip Lymanas kreipdavosi į savo draugus muzikantus likusius Čekijoje ir Austrijoje, kuomet rašydavo jiems ilgesingus laiškus. “Kadangi labai daug rašydavo apie vietinius, jų gyvenimo papročius ir, žinoma, muziką, mes, KC bendruomenė, pridėjome žodžius “tikėk muzika”, lyg sakytume, kad muzika gydo, guodžia, suteikia optimizmo, daro pasaulį gražesniu ir šviesesniu”, – sakė A. Gudgalienė.
Žodyje “muzika” “z” raidė iš čekiškos abėcėlės – užuomina apie R. Lymano tautybę.
Spalvos – pilka ir žalsva. Šią spalvinę gamą galima matyti bažnyčios viduje (sienos).