Panevėžio apskrity daugėja išrūšiuotų maisto atliekų: pirmauja Rokiškio savivaldybė

Panevėžio, Rokiškio, Biržų, Pasvalio savivaldybių teritorijose surinktų maisto atliekų surinkimo ženklus padidėjimas rodo, kad maisto rūšiavimo įpročiai sparčiai keičiasi. Rūšiavimo priemonių (konteinerių ir kibirėlių) suteikimas ir švietimas nuteikė gyventojus motyvuotiems veiksmams ir pokyčiams.

Panevėžio rajono savivaldybėje per 2024 m. sausio-gegužės mėn. surinkta 17 t daugiau maisto atliekų nei per tą patį laikotarpį 2023 m. Biržų rajone – 83 t, Pasvalio rajone – 47 t, o daugiausia – Rokiškio rajone, kur  maisto atliekų konteineriai buvo užpildyti net 99 t daugiau nei praėjusiais metais.

Maisto atliekų rūšiavimas Panevėžio, Rokiškio, Biržų, Pasvalio rajonų savivaldybėse pradėtas įgyvendinti nuo 2024 m. sausio 1 d. Buvo išplėstas maisto atliekoms skirtų bendro bei individualaus naudojimo priemonių tinklas ir pradėtas atskiras maisto ir virtuvės atliekų surinkimas visose gyvenvietėse, kuriose yra daugiau nei 2 tūkstančiai gyventojų. Toks pokytis sukėlė daug prieštaringų nuomonių ir vertinimų. Vieni naują rūšiavimo tvarką priėmė, kaip labai naudingą ir būtiną įprotį (jau ganėtinai seniai susiformavusį kitose Europos šalyse), kiti – kaip neįveikiamą iššūkį, nes nėra namuose vietos dar vienai atliekoms rūšiuoti priemonei, nėra maisto atliekų ir pan.

Vis dėlto reikia žinoti, kad rūšiavimas yra ne tik prasminga, bet ir efektyvi gamtosauginė veikla. Išrūšiuotos bei perdirbtos maisto atliekos nepateks į sąvartynus bei nesukels aplinkai didelio neigiamo poveikio išskiriant net 25 kartus stipresnes už anglies dioksidą, šiltnamio efektą sukeliančias dujas – metaną, tačiau taps labai vertingu ištekliumi –  elektros ir šilumos šaltiniu, aukštos kokybės kompostu.

Kaip rūšiuoti maisto atliekas?

Dauguma gyventojų jau yra įsisąmoninę atliekų rūšiavimo svarbą, bei laikosi pateiktų rekomendacijų – į maisto atliekoms skirtą kibirėlį įdeda paprastą plastikinį, popierinį ar kompostuojamą ir biologiškai suyrantį maišelį (maisto atliekas, surinktas maišeliuose yra patogiau išmesti į konteinerį, be to, toks būdas apsaugo nuo sklindančio kvapo) bei išmeta maisto rūšiavimui tinkamas atliekas. Tai, kad žinių dar šiek tiek trūksta ir daliai gyventojų rūšiavimas vis dar kelia keblumų, rodo nuolat atliekami maisto atliekų sudėties (morfologiniai) tyrimai. Maisto likučiai su stiklinėmis, plastikinėmis ar kitomis nesuyrančiomis pakuotėmis, tekstilės gaminiai, žaislai ir kitos netinkamos atliekos randamos tiek individualiuose, tiek bendro naudojimo konteineriuose. Nors informacijos apie atliekų tvarkymą gausu, o rūšiavimas yra tikrai labai nesudėtinga veikla, kuria kiekvienas gali prisidėti prie atsakingo vartojimo, vis dėl to teisingas atliekų išrūšiavimas dar netapo visų gyventojų įpročiu.

Nesvarbu kas esate, asmuo, norintis sumažinti atliekų kiekį savo namų ūkyje ar asmuo, vystantis verslą ,– kiekvieno indėlis saugant aplinką ir mažinant taršą yra labai aktualus ir reikšmingas.  Atliekų  rūšiavimo svarbos supratimas,  rūšiavimo integravimas į kasdienius įpročius yra esminiai žingsniai kuriant tvaresnį, švaresnį ir sveikesnį pasaulį.