Rajono bendruomenėms – svari parama ir atviras bendravimas

Rokiškio rajone gausu nevyriausybinių organizacijų. Jų spektras ir veiklos laukas itin platus: kaimo bendruomenės, sporto klubai, religinės organizacijos, sveikatinimo, meno, kultūros bendrijos, neįgaliųjų klubai, ūkininkų sąjungos bei rateliai. Kiekviena organizacija, pasak rajono mero Ramūno Godeliausko, svarbi ir reikšminga rajonui. Todėl skatinamas bendruomenių, bendrijų steigimas, talkinama jau esančioms aktyviau ir sėkmingiau organizuoti veiklas. Bendruomenių balsas – rajono žmonių balsas sprendžiant aktualius miestelių, gyvenviečių reikalus. Todėl, rajono vadovo teigimu, svarbu, kad bendruomenių pasiūlymai būtų išklausomi. Ir ne per tarpininkus, o tiesiogiai – kad kiekviena nevyriausybinė organizacija galėtų atvirai rajono, seniūnijų vadovams, rajono savivaldybės specialistams teikti pasiūlymus, reikšti pageidavimus, kelti rūpimus klausimus.

Parama nevyriausybinėms organizacijoms skaičiais

Rajono meras R. Godeliauskas akcentuoja: rajono savivaldybė negali  kištis į nevyriausybinių organizacijų vidaus reikalus. Tai labai griežtai reglamentuojama šalies įstatymuose. Tačiau pagalbą teikti galima ir reikia. Todėl rajono savivaldybė ir subūrė Nevyriausybinių organizacijų tarybą, kurioje yra 14 narių: nevyriausybininkų atstovai ir savivaldybės specialistai.  Taryba yra patariamojo, koordinacinio pobūdžio, kad būtų galima lanksčiau, paprasčiau spręsti valstybinio ir visuomeninio sektoriaus tarpusavio reikalus rajone.

Rajono savivaldybė teikia gausią pagalbą rajono nevyriausybinėms organizacijoms. Vienas svarbiausių ir aktualiausių klausimų – patalpų, būstinių. Šiuo metu rajono savivaldybė leido savo turtu neatlygintinai naudotis 29 bendruomenėms, turinčioms asociacijų statusą. Panaudos pagrindais joms perduotas 31 nekilnojamojo turto objektas, kurių bendras patalpų plotas sudaro 5698 kv. m Savivaldybės taryba 2019-aisiais metais priėmė sprendimą atleisti bendruomenes, turinčias asociacijos statusą, nuo panaudos ar nuomos pagrindu perduoto savivaldybės turto nuomos, eksploatavimo ir kitų su to turto išlaikymu susijusių mokesčių. Kitaip sakant, bendruomenėms nereikia mokėti  už vandenį, šildymą, elektros energiją, jei turtas nenaudojamas komercinei veiklai vykdyti. Taip pat savivaldybė padeda bendruomenėms jų steigimo, registracijos procese. Iš Kaimo rėmimo programos kasmet yra skiriama po 1 tūkst. Eur bendruomenių perregistravimams ir kitiems dokumentų tvarkymo darbams. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2020 m. rajono bendruomenėms skyrė 20 062 Eur, o 2021 m. – 19542 Eur.

Iš rajono biudžeto šešioms kaimo bendruomenėms daliniam jų projektų finansavimui skirta 42,19 tūkst. Eur. Sporto ir kultūros projektams, kuriuos pateikė penkios nevyriausybinės organizacijos, buvo skirta 26,7 tūkst. Eur. Tarp jų – 5 tūkst Eur Obelių ežero pakrantės tvarkymui bei 20 tūkst. Eur Velykalnio bendruomenės pateiktam V. Lašo gatvės parko projektui. Parama auga: 2019 m. keturioms bendruomenėms buvo skirta 1290 Eur, o 2020 m. taip pat keturioms bendruomenėms – 2300 Eur.

Neaplenkia savivaldybės dėmesys ir religinių bendruomenių: katalikų, sentikių ir stačiatikių. Joms rajono biudžete skirta 15 tūkst. Eur, kurie panaudojami religinių pastatų priežiūrai, kitoms reikalingoms veikloms. 10 tūkst. Eur šiemet skirta ir kultūros ir meno projektams, kurių paraiškos šiuo metu yra priimamos.

„Taigi, susumavę gautus duomenis, galime ramia sąžine sakyti: bendruomenėms padėjome ir padedame. Tikimės ir tolesnio vaisingo bei betarpiško bendradarbiavimo, kad iš pirmų lūpų galėtume išgirsti apie rajono žmonių poreikius, lūkesčius bei idėjas“, – sakė rajono meras R. Godeliauskas.

Organizacijų gausa ir įvairovė

Rajone gausu įvairiausių nevyriausybinių organizacijų. Tai ir visiems gerai žinomų organizacijų, tokių kaip Raudonojo kryžiaus draugija, Lietuvos šaulių sąjunga, skyriai bei kuopos. Kaimų, miestelių bendruomenių rajone priskaičiuojama per 30. Vienos veikia aktyviau, kitų veikla kiek mažiau matoma, tačiau kiekviena svarbi tam kraštui ir jo žmonėms. Veikia ir įvairių konfesijų religinės bendruomenės.ir žmones pagal pomėgius jungiančios organizacijos – sporto klubai, medžiotojų būreliai. Aktyvi ir matoma rajono ūkininkų sąjungos, jaunųjų ūkininkų organizacijų veikla. Į savo klubą susibūrė Rokiškio rajono verslininkai. Į nevyriausybines organizacijas jungiasi ir rajono jaunimas. Aktyvi ir matoma rajono neįgaliųjų draugija „Artritas“, onkologinių ligonių asociacija „Vilties žybsnis“ ir kitos. Kultūrininkai taip pat buriasi į draugijas, kuria fondus. Štai 2017 m. rajono nevyriausybinių organizacijų registrui apie save duomenis buvo pateikę net 116 įvairiausių organizacijų. Vėliau registruose šis skaičius mažėjo – ataskaitą už 2021-ųjų metų veiklą pateikė 80 organizacijų. „Tačiau aktyviai veikiančių,iniciatyvių yra daugiau. Tiesiog ne visos pildo dokumentus. Nes tai neprivaloma“ , – sakė rajono meras Ramūnas Godeliauskas.

Visuomenės balsas

Nevyriausybinės organizacijos rajono savivaldybei bei jos vadovams svarbios kaip visuomenės balsas. Į asociacijas, klubus, bendruomenes jungiasi aktyvūs žmonės, kurie realizuoja  savo idėjas, prasmingai leidžia laisvalaikį, bendradarbiaudami ieško geriausių sprendimų ne tik sau, bet ir rajonui. „Jei kalbame apie ūkininkų problemas, kas geriausiai jas išmano? Žinoma, tie, kurie susiduria su jomis kasdien – ūkininkų sąjungos nariai. Todėl svarstant kiekvieną su jų veikla susijusį klausimą, klausiame ūkininkų atstovų nuomonės“, – sakė meras R. Godeliauskas. Apie sporto reikalus, atskirų sporto šakų situaciją, žinoma, geriausiai išmano sporto klubų atstovai. Apie religinių bendruomenių problemas geriausia kalbėti su jų atstovais. Apie pagalbą sergantiesiems – su atskiromis ligomis sergančiųjų žmonių bendrijų atstovais. Todėl svarstydami įvairius klausimus savivaldybės vadovai, ir specialialistai kviečiasi nevyriausybinio sektoriaus atstovus, kad šie pasidalintų savo žinioms bei įžvalgomis.

Tokio bendradarbiavimo gerųjų pavyzdžių gausu: onkologinėmis ligomis sergantiems rajono žmonėms iškėlus klausimą dėl lengvatų pavėžėjimui pas gydytojus į  didžiuosius miestus , rajono taryba operatyviai priėmė sprendimą dėl šių lengvatų. Atsižvelgta į ūkininkų, verslininkų pasiūlymus rengiant rajono biudžetą, formuojant mokestinę politiką. Štai laibgaliečiai pernai pateikė prašymą skirti autobuso maršrutą gyventojams patogiu metu nuvykti į darbą Rokiškyje ir iš jo grįžti. Nors mėnesį trukęs eksperimentas ir nepasiteisino, norinčiųjų važiuoti autobusu buvo vos keli, rajono meras R. Godeliauskas mano, kad bandyti buvo verta. „Nesijautėm nei blogai, nei nepatogiai. Tiesiog sužinojome, kad eksperimentas nepavyko. Svarbu atsižvelgti į visuomenės, bendruomenės pasiūlymus ir prašymus. Kas kad kai kurie ne visada pasiteisina“, –  sakė meras. Kartu su Juodupės bendruomene, atsižvelgiant į jos prašymus, šią žiemą buvo atsisveikinta su miestelio centre stovėjusiu avarinės būklės bendrabučiu. Pandėlio bendruomenė kreipėsi dėl patalpų remonto ir jai buvo  suteikta pagalba. Tokius pavyzdžius galima vardinti ir vardinti.

Viena esminių sėkmingo bendradarbiavimo sąlygų – atviras ir betarpiškas bendravimas: kiekvienos bendruomenės atstovai gali kreiptis į tuos specialistus, kurių pagalbos reikia, dalyvauti pasitarimuose, kuriuose svarstomi jiems aktualūs klausimai. Dabar pasigirsta siūlymų, kad galbūt vertėtų visuomenininkams savo pageidavimus reikšti per Nevyriausybinių organizacijų tarybą, kuri yra sudaryta iš savivaldybės bei šių organizacijų atstovų. Rajono meras mano, kad tai būtų žingsnis atgal. „Kam keisti nusistovėjusią tiesioginio bendravimo tvarką ir įvesti kažkokių tarpininkų instituciją? Manau, kad mūsų privalumas kaip tik yra tai, kad kiekvienos iš rajone veikiančių organizacijų atstovai gali tiesiogiai kreiptis į seniūną, savivaldybės specialistus ar rajono vadovą֧ be jokių papildomų įstaigų ar institucijų“, – sakė jis.