Rokiškio rajono mokytojų svajonėse – moksleivio jausmai ir patirtys

Portalo lrytas.lt projekte „Lietuvos mokytojas 2023“ gausu Rokiškio rajono pedagogų pavardžių. Štai Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto gimnazija į konkursą delegavo net keturis mokytojus, du – Juozo Tūbelio progimnazija, po vieną – Kamajų Antano Strazdo ir Juodupės gimnazijos. Rokiškio Rudolfo Lymano muzikos mokykla delegavo tris pedagogus, Kūno kultūros ir sporto centras – vieną. Mokytojų biografijos įspūdingos: respublikinių konkursų, olimpiadų, Europos ir pasaulio čempionatų prizininkų ugdytojai. Tačiau pokalbiuose su pedagogais jų asmeniniai pasiekimai – visada antrajame plane. Dėmesio, minčių ir svajonių centre yra tai, vardan ko jie dirba – moksleivis…

Matmintinio lyderis

Jei kas nors Rokiškio rajone pasakytų „Matmintinis“, be jokios abejonės visi mintyje turėtų Kamajų Antano Strazdo gimnaziją ir jos charizmatiškąjį mokytoją Arvydą Uldinską. Jo suburta komanda ne kartą skyrė laurus respublikiniuose ir tarptautiniuose konkursuose. Jis sugeba rasti raktą į kiekvieno vaiko širdį. Kokia būtų A. Uldinsko svajonių pamoka? Mokytojas neslepia: jo kiekviena pamoka yra svajonių, ir jis nori, kad ji niekada nesibaigtų. Ir paklaustas apie pamoką, kalba ne apie savo norus, o apie vaikus. Apie jų mandagumą, pagarbą, žinių troškimą. „Jei būtų kitaip, tai Kamajuose nedirbčiau“, – sako dvidešimt pirmuosius pedagoginio darbo metus skaičiuojantis A. Uldinskas. Pamokos įdomios, įtraukiančios ne tik kolegų akimis. „Penktokai sako, kad jei matematikos nėra, tai diena prarasta. Vienuoliktokai visada padėkoja už pamokas, net jei tą dieną kažkam kažkas ir nesusiklostė. Labai mandagūs, šaunūs vaikai“, – akcentavo pedagogas. Jo svajonė – matematikos erdvė. Nuosekliai kuriamame matematikos kabinete net laikrodis, ir tas susijęs su matematika. Tad svajonių pamoką A. Uldinskas norėtų vesti Matematikos muziejuje. Jei tik toks Lietuvoje būtų. O štai pernai su mokiniais apsilankė Technikos muziejuje, pamoka kuriame padarė didžiulį įspūdį.

Juk turi kažkas tai daryti…

Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Jolanta Augulienė atvira: pamokoje jai svarbiausia jaunam žmogui kalbėti apie vertybes. Ir pastaruoju metu tai gana sudėtingas uždavinys: pasaulis vilioja ir atradimais, ir pagundomis… Kaip kalbėti apie vertybes jaunimo kalba? Mokytoja atvira: svajonių pamokai savo moksleivius nusivežtų į gimtąjį kaimą. Kuriame pati semiasi jėgų ir įkvėpimo. Kalbėtų apie savo žemę, apie bendražmogiškąsias vertybes, tradicijų svarbą. Ir svarbiausia būtų, kad vaikai ne tik išgirstų apie jas, bet ir pajaustų, gyventų. Juk mokytojo misija – ne tik paruošti egzaminui, nors ir jis, be abejo, yra svarbus. „Man labai svarbu, kad jie iš gimnazijos išeitų mylėdami literatūrą, poeziją, pajaustų žodžio, knygos grožį“, – sako J. Augulienė. Ji – kasmet per abiturientų šimtadienį rengiamo gimnazijos spektaklio siela. Jei tarpukariu tokie spektaliai buvo gimnazijų tradicija, tai dabar – retenybė. „Juk kažkas turi tai daryti. Ir klausi savęs: kas kitas, jei ne aš“, – prisipažino pašnekovė.

Paklausyti tikros kalbos

„Gera pamoka ir svajonių pamoka yra labai panašios sąvokos. Kasdien eidami į pamokas, tikime, kad ji bus toji gera, svajonių pamoka, ir kasdien to siekiame“, – sako Irena Laužadienė, Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos angų kalbos mokytoja. Jos manymu, svajonių pamoka yra tokia, kurioje mokytojas ir moksleiviai mokosi kartu. „Man patinka mokytis iš mokinių“, – sako pašnekovė. Tokioje pamokoje patiriamas bendravimo džiaugsmas, mokomasi ne tik anglų kalbos, bet ir atjautos, tarpusavio supratimo, nuoširdumo, kai niekas neskaičiuoja minučių iki skambučio…

Jei būtų suteikta galimybė pasirinkti vietą svajonių pamokai, tai būtų Londonas. Pirmiausia, „Globe Theatre“ spektaklis, V. Šekspyro komedija. Po jo – jaukus aptarimas. Tada pasivaikščiojimas Kembridžo koledžų kiemais, popietė viename parkų. „Paklausyti tikrosios anglų kalbos, pajausti jos kvapą, skonį, kvėpuoti ja“, – taip apie savo svajonių pamoką pasakojo I. Laužadienė.

Lyderė ir patarėja

„Lietuvos mokytojas 2023“ dalyvaujanti Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos chemijos mokytoja Rima Valentienė garsėja ne kaip specialistė, kurios moksleiviai sėkmingai varžosi olimpiadose. Ji patarėja ir ypatingai svarbiu, opiu klausimu, kuris vyresniųjų klasių moksleiviams ir jų tėveliams kelia daug galvos skausmo. Juk negailestingai artėjant dvyliktąjai klasei, retas kuris moksleivis yra tvirtai pasirinkęs savo būsimąją profesiją. Daugelis dvejoja ir abejoja. Ilgametė R. Valentienės patirtis nepakeičiama šioje srityje: kartu su moksleiviu ji ieško jo stipriųjų pusių, talentų, padeda apsispręsti dėl kriterijų, kap pasirinkti būsimą profesiją. Ji – pirmoji karjeros konsultantė Rokiškio rajone. R. Valentienė – ir milžiniškos sėkmės sulaukusių karjeros dienų organizatorė. Juozo Tumo –Vaižganto gimnazijos karjeros dienos garsios toli už rajono ribų, į jas atvyksta daugelio šalies aukštųjų mokyklų delegacijos.

Konkursui užregistravo moksleiviai

„Šiam konkursui mane užregistravo moksleiviai. Tai pats didžiausias mano darbo įvertinimas“, – sakė Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos muzikos mokytojas Egidijus Kundrotas. Jo svajonių pamoka būtų tokia: kad moksleiviai po jos pasakytų paprastą, žmogišką ir šiltą „ačiū“. Tačiau mūsų visuomenė dar per retai moka tarti šį paprastą ir labai svarbų žodį? „Visuomenė keičiasi. Ir moksleiviai yra tų pokyčių lyderiai. Tad, prisipažinsiu, tą žodį išgirstu. Ir kai jį išgirstu, širdyje būna labai gera. Juk dažnai darbe praleidžiu daugiau laiko, nei namuose“, – sakė pašnekovas. Jis dažnai susiduria su kuklumu, nedrąsa: talentams atskleisti tenka pralaužti ledus. Bet kai tai pavyksta… Bendruose koncertuose dalyvauja moksleiviai, mokytojai, tėvai… To džiugesio, jaudulio atmosfera užburia, suteikia darbui ypatingą prasmę. O jei kas duotų visas galimybes, įskaitant ir laiko mašiną, E. Kundrotas savo moksleiviams norėtų parodyti pirmąją pasaulyje Renesanso operą ir šiuolaikinį koncertą. Kad jie suprastų, kokią raidą, kaitą laiko tėkmėje padarė žmogus ir muzika…

Ne tik apie istoriją ir gamtą

Juodupės gimnazijos istorijos mokytoja ekspertė Rima Šimėnienė pirmoji pradėjo vesti išmaniąsias ekskursijas moksleiviams apie gamtą ir istoriją. Yra aktyvi pilietiškumo ugdytoja, valstybinėms šventėms skirtų renginių organizatorė, MEPA (Mokykla Europos Parlamento Ambasadorė) komandos vadovė. Jos dėka šiais metais gimnazijos MEPA komanda išvyko į Europos Parlamentą Strasbūre. Be jos sunkiai įsivaizduojamos ir Juodupės šventės, renginiai. O kur dar pilietinis, patriotinis ugdymas…

Talentas – tik vienas procentas sėkmės

Kūno kultūros ir sporto centro dziudo ir sambo trenerė Gita Čečienė išugdė ne vieną pasaulio ir Europos čempioną. Atrodytų, kur gi nedideliame mieste rasti tiek sporto talentų? Pašnekovė atvira: talentas sudaro tik 1 proc. sportininko sėkmės. Likę 99 proc. – nuolatinės pastangos ir darbas. Ir jos duoda rezultatą ne visada iš karto. Reikia kantrybės, užsispyrimo, atkaklaus tikslo siekimo, ir sėkmė ateis. Apie savo svajonių treniruotę per ilgą pedagogo karjerą trenerė prisipažino niekada nesusimąsčiusi. „Greičiausiai nesiečiau jos su kažkokia geografine vietą. Tiesiog tai būtų naujos, modernios patalpos, pritaikytos šiai sporto šakai“, – sako ji.

Pajusti didžiosios scenos magiją

Rokiškio Rudolfo Lymano muzikos mokyklos choreografijos pedagogė Ieva Lapelytė sako: „Galbūt nuskambės banaliai, tačiau man kiekviena pamoka yra tarsi svajonių. Kiekviena yra išskirtinė ir nuostabi“. Ji atvira: jei labai nuoširdžiai pasvajotų, tai kiekvienam auklėtiniui linkėtų tą svajonių pamoką pajusti šokio ir muzikos, jų vienovės dvasią. Be klausimų „ar aš gerai darau“, be žingsnelių skaičiavimo… Tik šokis ir muzika…O svajonių vieta svajonių pamokai – visai netoli. Tai Nacionalinio operos ir baleto teatro didžioji scena. I. Lapelytė nuoširdžiai linkėtų kiekvienam auklėtiniui pajusti, o sau – prisiminti jos ypatingą magiją…

Ar nesigaili palikusi didmiesčių scenas ir grįžusi į gimtąjį miestą? I. Lapelytė atvira: jau studijų metais žinojo, kad grįš į Rokiškį. Ir pati norėjo: tada klausė savo mokytojų, dabar jau kolegų, ar būtų galimybė grįžti, visas praktikas atliko Rokiškyje. Ir dėstytojai skatino studentus rinktis savo gimtuosius miestus, kad ne tik didmiesčių vaikai galėtų atrasti šokio paslaptis.

Duoti, duoti, duoti

Rokiškio Rudolfo Lymano muzikos mokyklos choreografijos pedagogė Rima Bielovienė neslepia: nuo vaikystės svajojo būti choreografe. Jos širdyje iki šiol išsaugota ir svajonių salė – didžiulė, erdvi, balta… Tačiau pedagogė atvira: nesvarbu svajonių pamokos geografinė vieta – talentai gimsta visur. Svarbu juos įžvelgti. Žinoma, yra smagu dirbti su stipriais moksleiviais: matyti, kaip jie auga, tobulėja, kaip išvyksta studijuoti, šoka garsiuose kolektyvuose, tampa kolegomis. Ne mažiau nuostabus ir, iš pažiūros, eilinio vaiko virsmas: stebėti, kaip keičiasi jis, gražėja eisena, laikysena, kaip jis semiasi žinių, patirties, pasitikėjimo. Kad tas virsmas vyktų, pedagogui svarbu duoti, duoti, duoti: žinių, palaikymo, šilumos. Tokia yra svajonių pamoka: kad kiekvienas vaikas joje būtų laimingas, kad švytėtų jo akys ir siela.

Pašnekovė neslepia: dalyvauti projekte jai buvo didžiulė staigmena. O tas jausmas, kai balsuoti kviečia buvę moksleiviai… Kai jie, grįžę į gimtinę, visados randa laiko paskambinti, susitikti su savo mokytoja… Tas jausmas su niekuo nepalyginamas ir neįkainojamas…

Svajonių pamoka – kasdien

„Savo svajonių pamoką vedu kasdien. Mano pamoka ir klasė – be sienų. Joje netgi nesijaučiu mokytoja“, – taip apie savo darbą kalba Rokiškio Rudolfo Lymano muzikos mokyklos etnomuzikos pedagogė Laima Bieliūnienė. Ji atvira: savo mokinių nieko nemoko, neprašo: viskas remiasi bendra kūryba. Mokytoja neslepia: jos moksleiviai yra svajonių moksleiviai. „Jie tiki manimi, aš jais. Kartu kuriame, kartu džiaugiamės. Man daugiau nieko nereikia – tik to ypatingo kūrybos džiaugsmo“, – sako L. Bieliūnienė. Ji prasitarė, kad pamokose ir tarp jų jaučiasi psichologe, patarėja, drauge, o tik po to mokytoja. Svajonių pamokas ji rengia gamtoje: „Lumzdeliais grojame juodosioms gulbėms. Pasidarę archaišką instrumentą iš skardinėlės su vandeniu, juo grojome miško gyventojams, stebėjome, kaip jie reaguoja į tuos garsus. Jei oras leidžia, kankliuojame, grojame lumzdeliais Muzikos parke, kai pro šalį eina praeiviai… Žaidžiame senovinius žaidimus. Tiesiog būname laimingi…“

Didžiuojasi savo mokytojais

Juozo Tūbelio progimnazijos direktorius Zenonas Pošiūnas neslepia, kad mokyklai didžiulis pliusas ir sėkmė, kad net dvi pradinio ugdymo pedagogės – Olia Samėnienė ir Sigita Rubliauskienė – buvo pasiūlytos projektui. Direktorius pabrėžia, kad tą lėmė moksleivių ir jų tėvų pasirinkimas.

Direktoriaus pavaduotoja Liucija Varnienė pabrėžė, kad su šiomis mokytojomis galima kopti į aukščiausius kalnus. „Jomis galima pasitikėti bet kurioje situacijoje, kopti į aukščiausius kalnus“, – sakė ji. Mokytoja O. Samėnienė ne tik ugdo mažuosius rokiškėnus, bet ir aktyviai dalyvauja ir pedagogų profesinio tobulėjimo veikloje. Ji – pedagogė ekspertė, įvairiausių Lietuvos ir tarptautinių konferencijų pranešėja, nuotolinių mokymų rajono ir šalies mokytojams lektorė. „Tų veiklų tiek daug, kad vos spėjame sekti. Didžiuojamės, kad turime tokią specialistę“, – sakė L. Varnienė.

S. Rubliauskienės stiprybė, pašnekovės teigimu, yra aktyvumas, kruopštumas, gebėjimas į ugdymo procesą kūrybingai įtraukti ne tik pačius moksleivius, bet ir jų tėvelius, mokyklos bendruomenę. Ir, žinoma, pagalba kolegoms – S. Rubliauskienė progimnazijoje vadovauja pradinio ugdymo metodinei grupei.