Sena svetainė
Paraiškos finansavimui

Valstybė kompensuos iki 80 proc. daugiabučių šilumos punktų bei šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimo kaštų

Kokios bus kuro kainos artėjantį šildymo sezoną sunku prognozuoti, bet kad jos didės, niekas neabejoja. Šilumos tiekėjai prognozuoja, kad brangstant pagrindinėms šilumos energijos gamybos kuro žaliavoms – biokurui, gamtinėms dujoms, elektros energijai – centralizuotai tiekiamos šilumos kaina 2022-2023 m. šildymo sezone gali būti dar didesnė nei praėjusiame šildymo sezone, o tai reiškia, kad didės sąskaitos už šilumą.

Tinkamas laikas pasinaudoti valstybės parama

Siekiant gyventojų energijos vartojimo efektyvumo didinimo ir šildymo sąskaitų sumažinimo, 2022 m. birželio 30 d. LR Seimas priėmė LR šilumos ūkio įstatymo ir LR valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo pakeitimus, kuriais valstybė numato kompensuoti iki 80 proc. šilumos punktų bei šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimo (mažosios renovacijos) kaštų. 2022 metams daugiabučių mažosios renovacijos projektams skirta 4 mln. eurų parama.

Praėjusią savaitę Energetikos ministerija pranešė, kad griežtėja daugiabučių šildymo ir karšto vandens sistemų privalomi reikalavimai, pagal kuriuos, ne vėliau kaip per keturis metus, iki 2026 metų liepos, visi daugiabučio namo šilumos punktai turės būti pertvarkyti į automatizuotus šilumos punktus.

Jau nuo liepos 20–25 d. Aplinkos projektų valdymo agentūra planuoja paskelbti kvietimą teikti paraiškas daugiabučių namų elevatorinių šilumos punktų pakeitimui į naujus automatizuotus šilumos punktus ar atnaujinti (modernizuoti) senus susidėvėjusius šilumos punktus, kurie automatiškai nepalaiko karšto vandens temperatūros pastato vidaus karšto vandens tiekimo sistemoje ir neatitinka kitų pastato vidaus šildymo ir karšto vandens sistemoms nustatytų privalomųjų reikalavimų. Paraiškas mažajai renovacijai galės teikti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojai, savivaldybės energinio efektyvumo didinimo programos įgyvendinimo administratoriai, šilumą tiekiančios įmonės, taip pat kiti asmenys, įgalioti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų.

Modernizuoti šilumos punktai – mažesnės šildymo sąskaitos   

AB „Panevėžio energija“, tiekianti šilumą ir karštą vandenį gyventojams, teigia, kad tinkamai eksploatuojant modernizuotą šilumos punktą su pertvarkytomis šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemomis, šilumos suvartojimas gali sumažėti iki 15 proc., todėl siūlo ir ragina gyventojus nedelsiant priimti sprendimus dėl šilumos punkto modernizavimo, ypač tuose daugiabučiuose namuose, kuriuose įrengti elevatoriniai šilumos punktai ir nėra automatizuotų šildymo ir karšto vandens temperatūros reguliavimo įrenginių. Bendrovės specialistai skaičiuoja, kad per praėjusį šildymo sezoną 75 butų nerenovuotas (neapšiltintas) daugiabutis namas su modernizuotu šilumos punktu Panevėžyje vidutiniškai sutaupė 19,59 MWh šilumos patalpų šildymui ir namo gyventojai sumokėjo 1311 eurų mažiau nei gyventojai tokio pat dydžio nerenovuotame name su elevatoriniu (rankiniu būdu valdomas) šilumos punktu. 75 butų namo gyventojų investuotos lėšos į šilumos punkto modernizavimą, pasinaudojus valstybės parama, galėtų atsipirkti per 3–5 metus.

Rekonstruotas šilumos punktas su pertvarkytomis šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemomis leidžia efektyviau ir ekonomiškiau naudoti šilumą, nes automatizuoto šilumos punkto įrenginiai suteikia vartotojams galimybę automatiškai reguliuoti šildymo sistemą priklausomai nuo lauko išorės temperatūros ir nustatyti temperatūrinį režimą šildymo ir karšto vandens tiekimui tam tikram laikui. Gyvenamojo namo šilumos punkto modernizavimo nauda ypač jaučiama šildymo sezono pradžioje ir pabaigoje, kai elektroninis šildymo reguliatorius gali šildymą automatiškai išjungti arba įjungti.

Be to, keičiant namo šilumos punktą, pastato šildymo ir karšto vandens sistemoje įrengus balansinius ventilius, šilumos ir karšto vandens srautai pastato sistemoje pasiskirsto tolygiai – patalpų temperatūra išlieka vienoda, kaip ir karšto vandens ar vonios džiovintuvų („gyvatukų“) temperatūros bet kurioje pastato vietoje.

Daugiabučiuose namuose su elevatoriniais šilumos punktais šilumos tiekimas į butus yra reguliuojamas rankiniu būdu ir tik tuomet, kada namo šilumos ūkio prižiūrėtojas atvyksta į šilumos punktą. Greitai reaguoti į lauko pokyčius prižiūrėtojas dažnai neturi galimybių, todėl patalpų šildymo intensyvumas neatitinka faktinių lauko oro sąlygų, patalpos šildomos netolygiai. Pavasarį ar rudenį, saulei prišildžius patalpas, kada gyventojų butuose tampa per karšta, gyventojai tiesiog būna priversti brangią šilumą išleisti pro atvirus langus, nes namai su elevatoriniais šilumos punktais neturi galimybės automatiškai sumažinti į butus vamzdynais tiekiamos šilumos srautą.

Būtent, modernizuotas šilumos punktas gyventojams suteikia galimybę sumažinti šildymo sąskaitas ir gyventi komfortiškiau, daugiabutis namas tampa tvaresniu – energetiškai efektyvus namas prisideda prie gamtos išteklių tausojimo, mažėja oro taršos poveikis aplinkai.