Sena svetainė

Kviečiame senjorus ir vaikus apsikeisti laiškais

Kviečiame senjorus ir vaikus apsikeisti laiškais

Artėjant šventėms, kviečiame senolius ir vaikus apsikeisti popieriniais laiškais su pasakojimais apie tai, kokios buvo šventės prieš keliasdešimt metų ir ko tikisi vaikai šiandiena.

Toks laiškas – tyra atvirumo dovana jaunajai kartai. Turime vilties, kad senolių pasakojimai paskatins kalbėtis apie Kalėdų prasmę, dovanojimo tikslą, o  jų prisiminimai bus vertingi net kraštotyros specialistams.

Apsikeitimas laiškais vyks saugiu būdu per Rokiškio rajono J. Keliuočio viešosios bibliotekos filialus ir skyrius, Rokiškio rajono neįgaliųjų draugiją, Rokiškio rajono socialinės paramos centrą.

Maloniai raginame artimuosius bei savanorius pranešti senoliams apie „Vaikystės Kalėdų laiško“ akciją ir padėti jiems dalyvauti: paimti voką, užrašyti prisiminimus, atnešti  laišką, paimti vaiko atsakymą, padėti perskaityti.

Kaip dalyvauti:

Norintieji dalyvauti šventiniame susirašinėjime, nuo Lapkričio 18 d. bet kuriame apsikeitimo taške galės pasiimti specialų voką su rašomuoju popieriumi ir mažu vokeliu viduje.

Laišką pasirašyti galima tikru vardu arba slapyvardžiu. Svarbu, kad lygiai toks pat vardas arba slapyvardis būtų užrašytas ant mažojo voko.

Parašytą laišką reikia įdėti į didįjį voką. Kartu sudėti ir mažąjį voką. Jo prireiks vaikui, kai rašys atsakymą. Šitaip supakuotą voką iki Gruodžio 1 d. reikia nunešti į bet kurį apsikeitimo tašką.

Gruodžio 3 d. senolių laiškai pasieks mokyklas ir bus padalinti vaikams. Perskaitę laiškus, jie parašys atsakymus ir supakuos į mažuosius vokus su senjoru vardais ar slapyvardžiais.

Gruodžio 17 d. vaikų laiškai pasieks apsikeitimo taškus. Atsakymus senoliai gaus tame pačiame apsikeitimo taške, į kurį nunešė laišką.

 

Kad kelis etapus trunkančią „Vaikystės Kalėdų laiško“ kelionę būtų lengviau įsivaizduoti, paruošėme šį sugalvotą pavyzdį:

Senolė Leokadija iš bibliotekos pasiėmė voką su popieriumi ir mažu voku. Namuose ji parašė laišką, kuriame pasakojo apie Kalėdas jų gausioje šeimoje. Nors praėjo daugiau kaip šešiasdešimt metų, Leokadija atsiminė tas Kalėdas: ką gavusi dovanų, kokias pati dovanojusi, ką šeima valgė per Kūčias ir kuo vaišinosi per Kalėdas. Prisiminė, apie kokias dovanas tuo metu svajojo. Laišką Leokadija pasirašė savo vardu, pridėdama vieną pavardės raidę „Leokadija T.“. Ant mažo voko ji taip pat užrašė „Leokadija T.“. Tada į didelį voką įdėjo savo laišką, mažąjį voką ir užklijavo. Kitą dieną laišką nunešė į biblioteką. Gruodžio 17 d. Leokadija nuėjo į biblioteką. Ten, tarp daugelio vokų, ji atpažino savo ranka užrašytą „Leokadija T.“. Pasiėmusi jai skirtą vaiko atsakymą, Leokadija išskubėjo namo skaityti.