Ar taps Rokiškio rajonas saugia vieta moterims, priklausys nuo tarybos narių

Paskutiniajam 2023 m. tarybos posėdžiui teikiama rezoliucija, kuria būtų įsipareigojama paskelbti Rokiškio rajono savivaldybę saugia vieta moterims.

Tokios iniciatyvos ėmėsi tarybos narė Greta Žilėnienė. Pasak jos, visų pirma, todėl, kad smurto prieš moteris Lietuvoje yra ypač daug. Antra, bendroji ES politika ragina imtis tokių iniciatyvų ir pereiti prie konkrečių veiksmų.

Prieš moteris Lietuvoje smurtaujama penkis kartus dažniau

„Statistika rodo, kad smurto prieš moteris atvejų Lietuvoje penkis kartus daugiau nei prieš vyrus. Rokiškio rajone ši statistika – taip pat negailestinga“, – teigia G. Žilėnienė.

Kaip skelbia oficialios statistikos portalas, Lietuvoje 2022 m. užregistruota 6119 asmenų, nukentėjusių nuo nusikaltimų, padarytų dėl smurto artimoje aplinkoje (mieste – 3900, arba 64,2 proc. asmenų, kaime – 2200, arba 35,8 proc. asmenų). Dauguma  – 4300, arba 78,8 proc., arba 8 iš 10 nukentėjusiųjų buvo moterys.

Kaip sako G. Žilėnienė, Rokiškyje smurto prieš moteris atvejų statistika panaši. „Mūsų rajono statistika rodo, kad 57 proc. tarp visų nusikalstamų veikų užima smurtas artimoje aplinkoje. Šiemet per 10 mėnesių Rokiškio rajone registruota 516 pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje, pradėti 57 ikiteisminiai tyrimai. Per šį laikotarpį nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjo 9 vyrai ir net 48 moterys“, – su iškalbinga statistika supažindina tarybos narė.

Pasak G. Žilėnienės, Rokiškio rajono statistika rodo, kad daugiausia smurtauja sutuoktiniai ir sugyventiniai. Mažiau moterys nukenčia nuo sūnų, o dar mažiau – nuo tėvų arba patėvių smurto.

Ragina imtis konkrečių veiksmų  

Kitas dalykas, paskatinęs imtis tokios iniciatyvos, pasak tarybos narės, yra bendroji politika ir vyraujančios tendencijos. „ES duomenimis, smurtas prieš moteris ir mergaites yra vienas iš sistemingiausių ir labiausiai paplitusių žmogaus teisių pažeidimų pasaulyje. Kas trečia moteris yra patyrusi fizinį ar seksualinį smurtą. Naujos Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje teisinio reguliavimo nuostatos, Europos Sąjungos institucinės struktūros ragina savivaldybes, miestus ir regionus jungtis prie Saugios vietos moterims paskelbimo, o tai reiškia ne tik smurto netoleravimą, bet ir konkrečius veiksmus“, – sako G. Žilėnienė.

Paklausta, kokių konkrečių veiksmų turėtų imtis tarybos nariai, pasirašę šią rezoliuciją, G. Žilėnienė sakė, kad jiems priklauso kontrolės ir priežiūros funkcijos. „Tai reiškia, kad turėtų atkreipti dėmesį, kontroliuoti, ar įstaigos, teikiančios nuo smurto kenčiančioms moterims, įvairias paslaugas, tikrai kokybiškai jas teikia, ar moterys turi pakankamai informacijos apie smurtą artimoje aplinkoje, kur gali kreiptis pagalbos ir panašiai“, – komentavo G.Žilėnienė.

Trūksta net informacijos

Tarybos narė sakė, jog nežiūrint to, pasirašys ar nepasirašys tarybos nariai šią rezoliuciją, ji asmeniškai ketina daug dėmesio skirti šiai sričiai. „Yra planų rengti šia tema konferenciją, su nevyriausybininkais – paskaitų ciklą, kuriame būtų kalbama apie tai, kaip atpažinti smurtą, kur ieškoti pagalbos, ką daryti. Dažnu atveju moterys net nesupranta, kad patiria smurtą, nes juk jis nebūtinai turi fizinę išraišką. Tai gali būti ir psichologinis smurtas, įkyrus žmogaus kontroliavimas, sekimas ir panašiai“, – sakė tarybos narė.

G.Žilėnienė atkreipė dėmesį ir dar į vieną problemą – susistemintos informacijos apie smurtą artimoje aplinkoje trūkumą. „Moterys ne tik dažnai nesupranta, kad patiria smurtą, bet ir nežino, kaip nuo to išsivaduoti. Planuojame susisteminti informaciją, gal išleisti bukletą, gal viešinti per žiniasklaidą“, – sako G. Žilėnienė.

Tarybos nariai dėl rezoliucijos savo valią išreikš rytoj, paskutiniame šių metų posėdyje.