Sena svetainė

Kamajų seniūnija

 KAMAJŲ SENIŪNIJA

Kviečiame į KAMAJŲ SENIŪNIJA arba į KAMAJŲ RESPUBLIKĄ

V.Vygėlio nuotr.

Kamajų seniūnija yra į pietry­čius nuo Rokiškio, Svėdasų— Anykščių kryptimi. Seniūnijos centras — Kamajų miestelis, kuriame gyvena apie  600 gyvento­jų. Kamajų seniūnijos plotas — 20 tūkst. 59 ha. Iš jų 15 tūkst. 140 ha užima žemės naudme­nos ir 4 tūkst. 143 ha – miškai, Kamajų kraštą puošia Aukšta­kalnio, Luolelio, Luolio, Bedugnio, Uosinto, Dviragio ir Petriošiškio, Liūno ežerai. Per Kamajų seniūniją teka Jara-Setekšna, Šventoji, Zvygupis—Prūdupis, Uosija, Valkšna.

Kamajų seniūnijai priklauso per 80 kaimų. Be išsibarsčiusių mažų kaimelių ir pavienių sodybų, seniūnijoje yra ir keturios didesnės gyvenvietės. Tai — Salos (267 gyventojai), Duokiškis (260 gyventojų), Kalviai (246 gyventojai) ir Aukštakalniai (237 gyventojai).

Seniūnijos teritorijoje yra Sv. Kazimiero bažnyčia Kamajuo­se, Šv. Kryžiaus bažnyčia Salose, Sv. Onos bažnyčia Duokiškyje.

Pagrindinė seniūnijos mokykla — Kamajų Antano Strazdo gimnazija, kurioje mokosi apie 200 mokinių.  Kamajuose ikimokyklinio ugdymo skyrius su 50-čia vaikų.

Kultūriniu gyvenimu rūpinasi Aukštakalniu, Duokiš­kio, Kalvių, Kamajų kultūros namai. Seniūnijoje veikia šeši Rokiškio viešosios bibliotekos filialai, vienas pašto skyrius, vaistinė, gydymo įstaiga „Medica klinika“, laidojimo namai ir kelios parduotuvės ir verslo įmonės.

Seniūnijoje susikūrusios  6 kaimo bendruomenės. Tai Kamajų, Aukštakalnių, Duokiškio, Salų, Kalvių ir Verksnionių bendruomenės.

Kamajų seniūnijos teritorijoje įsteigtas Petriošiškio telmologinis (pelkių) draustinis. Dvira­gio ežero saloje yra respubliki­nės reikšmės gamtos paminklas — Salų parkas, užimantis 11,8 ha ploto. XIX a. parke buvo Žvėrynas ir akmeninis medžiok­lės namelis. Iki šių dienų išliko dvaro pastatas. Salų parkas bei Dviragio ežero užpelkėjusi pakrantė tarp Salų gyvenvietės ir Davainiškio kaimo vertingi ornitologiniu, entomologiniu ir teriologiniu požiūriu.

Gražiose Kamajų seniūnijos apylinkėse yra įsikūrusios kelios kaimo turizmo sodybos. Kamajų krašto praeitį mena Baušiškių, Juodonių, Radžionių ir Rudžių piliakal­niai. Legendomis apipinti Juodonių, Mikniūnų ir Rudžių, dar vadinamas velnio pirtimi, mitologiniai akmenys .

 

Lankytinos vietos

 

Bažnyčios

 

Šv. Kazimiero bažnyčia. Kamajai,

Šv. Onos bažnyčia . Duokiškis,

Šv. Kryžiaus bažnyčia. Salos.

 

Muziejai, paminklai

Antano Strazdo paminklas Kamajuose,

 

Antano Strazdo kapas Kamajų kapinėse,

 

Paminklas rezistentams Kamajuose,

Rezistentų laidojimo vieta Kurkliečių kaime.

 

Rugytės Olubienės Elvyros privatus muziejus Krylių kaime, (tel. pasiteiravimui  8 458 73648)

  1. Gruoblienės nuotrauka

 

Dvarai, parkai ir gamtos objektai

Salų parko rūmai,

Salų parko tuopa.

 Urbanistiniai paminklai ir memorialinės vietos

Kamajų miestelio Antano Strazdo aikštė,

Architekto K.Šešelgio (1915-1998) kapas Žeimių kapinėse.

Mitologinės vietos

Rudžių akmuo ( Velnio pirtis),

Mikniūnų akmuo ( Džiugavas, Velnio),

Juodonių akmuo.

Saugomos teritorijos

Petriošiškio telmologinis draustinis.

Petriošiškio telmologinis (pelkių) draustinis buvo įsteigtas nepažeistai pelkei su Petriošiškio ežeru saugoti. 138 ha draustinis yra 2 km į vakarus nuo Kamajų. Ežere gyvena lydekos, ešeriai, lynai ir kt.

 

Archeologiniai paminklai

 

Bausiškių piliakalnis

 

Piliakalnis įrengtas kalvoje, esančioje Audros dešiniojo kranto slėnio krašte. Aikštelė ovali, pailga R-V kryptimi, 55×30 m dydžio, kiek aukštesniu V kraštu. Joje rasta brūkšniuotos, grublėtos ir lygios keramikos. V piliakalnio šlaite, 1,5 m žemiau aikštelės yra 4 m pločio, 0,2 m gylio griovys, už kurio supiltas 0,2 m aukščio, 8 m pločio pylimas. Š-P šlaituose jų vietoje likusi 4 m pločio terasa. P šlaite, 4 m žemiau pirmos terasos yra antra 12 m ilgio, 30 m pločio terasa, per 1,5 m nuolaidėjanti į P pusę. Šlaitai viršutinėje 2-3 m aukščio dalyje buvę pastatinti, žemiau – vidutinio statumo, iki 18 m aukščio (PR).

Piliakalnis apardytas arimų. Aikštelė dirvonuoja, šlaitai pamažu apauga pušimis.

Piliakalnis minimas Bogušiškių, Radiščių bei Piliakalnio vardais.

P papėdėje, 0,5 ha plote yra papėdės gyvenvietė. 100 m į PR nuo piliakalnio buvo III-IV a. pilkapynas (tyrinėtas 1939 m., vėliau sunaikintas).

Piliakalnis datuojamas I tūkst. pr. Kr. – I tūkst. viduriu.

Pasiekiamas iš Laibgalių-Jūžintų kelio už tvenkinių pasukus į dešinę (ŠV) link Kuosių ir pavažiavus 3 km (yra 100 m į kairę) .

Juodonių piliakalnis

 

 G.Matukienės nuotrauka

Piliakalnis (Pečianykas) įrengtas kalvoje, pelkėto slėnio krašte. Aikštelė keturkampė, pailga R-V kryptimi, 45×40 m dydžio, iki 2 m aukštesne R-PR dalimi. Š aikštelės krašte supiltas 0,5 m aukščio, 6 m pločio pylimas. Piliakalnio šlaitai žemiau aikštelės 4-6 m aukštyje statinti. PR ir Š šlaituose yra 4,5 m pločio terasa. Šlaitai statūs, 4,5 m (R)-14 m (P) aukščio.

R aikštelės dalyje yra I Pasaulinio karo kapai. Aikštelės centras dirvonuoja, kraštai ir šlaitai apaugę retokomis pušimis.

R ir P pašlaitėse, 0,5 ha plote yra IV-XIII a. papėdės gyvenvietė (tyrinėta 1958­ 1959, 1989 ir 2002 m.). Iki 2,8 m storio jos kultūriniame sluoksnyje aptikta daug įvairių radinių: akmeninių galąstuvų ir verpstukų, raginė žagrės išara ir kirvis, kaulinių ylų, adiklių, adatų, šukų, žalvarinių apyrankių, pasaginių segių, kaklo apvara iš įvijų ir kabučių, antkaklių, žvangučių, geležinių smeigtukų, ylų, peilių, adatų, ietigalių, noragas, skiltuvas, kaplys, kirvis, molinių svorelių, verpstukų, karolių, grublėtos ir lygios keramikos, gyvulių kaulų ir kt.

1986-1987 m. E. Grigalavičienė piliakalnio aikštelėje ištyrė 228,5 m2 dydžio plotą. Iki 2 m storio I tūkst. pr. Kr. antrosios pusės – XIII a. kultūrinis sluoksnis dalijamas į 3 horizontus. Gyventojams įsikūrus piliakalnyje jo aikštelės pakraščiu nuo nuolaidesnio šlaito pusės buvo iškastas 1,5 m pločio, 0,45 m gylio griovys, kurio vidinėje pusėje pastatyta medinė 8-9 cm skersmens kuolų tvora. Už jos pastatyti nedideli mediniai pastatai su akmenimis apkrautais židiniais. Ankstyviausiame kultūrinio sluoksnio horizonte rasta akmeninių kirvių dalių, kaulinių smeigtukų, molinis verpstukas, brūkšniuotos keramikos. Pirmaisiais amžiais po Kr. aikštelė buvo pertvarkyta: jos paviršius paaukštintas supilant žemių sluoksnį, griovys užpiltas ir jo vietoje supiltas 0,6 m aukščio, 3 m pločio pylimas, kurio viršuje įrengta gynybinė siena iš dviem eilėm įkastų 28-35 cm skersmens rąstų. Atstumas tarp rąstų eilių buvo 1,5-1,8 m. Gynybinė siena buvo sutvirtinta akmenimis. Šio laikotarpio kultūriniame sluoksnyje aptikta geležinių peilių, ylų, siauraašmenis kirvis, žalvarinės apyrankės dalis, įvijų, kabučių, molinių verpstukų, lygios ir grublėtos keramikos. I tūkst. antrojoje pusėje piliakalnis vėl pertvarkytas: pastatinti šlaitai, aikštelė išgrįsta akmenimis. Tuo laiku piliakalnis greičiausiai tapo slėptuve papėdėje gyvenusiems žmonėms. Jo kultūriniame sluoksnyje rasta žalvarinė pasaginė segė, žiestas puodas.

Piliakalnis datuojamas I tūkst. pr. Kr. pabaiga – II tūkst. pradžia.

Pasiekiamas Rokiškio-Anykščių plentu (120), ties Anykščių-Rokiškio rajonų riba pavažiavus 250 m į dešinę (PV) keliuku (yra dešinėje, priešais kapines).

Radžionių piliakalnis

 

 Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvelėje aukštumos pakraštyje, šalia pelkėto slėnio. Aikštelė ovali, pailga PR-ŠV kryptimi, 10×8 m dydžio, iškiliu viduriu. Šlaitai vidutinio statumo, 4-5 m aukščio.

Piliakalnis apardytas arimų, aikštelėje iškasta duobė, dabar apaugęs lapuočiais.

P papėdėje 0,2 ha plote yra papėdės gyvenvietė.

Piliakalnis datuojamas I tūkst. pr. Kr. (?).

Pasiekiamas iš Kamajų-Jūžintų kelio pasukus link Duokiškio (pro Tytelius), pervažiavus Šetekšną ir pakilus iš jos – pasukus į kairę (R) link Radžionių kaimo, nuo kaimo kapinių paėjus per laukus 450 m į kairę .

 

Rudžių piliakalnis

D.Baltakio nuotrauka

Piliakalnis (Smailakalnis) įrengtas pailgos kalvos-ožnugario aukštesnėje vidurinėje dalyje, atskirtoje natūralių įdubų. Aikštelė netaisyklingo trikampio formos, pailga Š-P kryptimi, 35 m ilgio, 15 m pločio P gale. Čia buvęs supiltas dabar jau išskleistas pylimėlis. PV aikštelės kampe, 1,5 m žemiau aikštelės yra 1,5 m pločio terasa. Šlaitai statūs, 4-7 m aukščio.

Piliakalnis apardytas jo aikštelėje įrengtų XIX a. buvusių kapinių. Aikštelė dirvonuoja, šlaitai apaugę beržais.

P, PR ir V papėdėse, 0,3 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rasta brūkšniuotos ir lygios keramikos.

Piliakalnis datuojamas I tūkst. pr. Kr. pabaiga – I tūkst. pradžia.

Pasiekiamas iš Kamajų-Rudžių vieškelio Rudžiuose pasukus į kairę (V), už 500 m pirmu keliu prieš kanalą vėl pasukus į kairę (P) ir pavažiavus 350 m (yra dešinėje).

(Naudota medžiaga : www.piliakalniai.lt)

 

Kaimo turizmo sodybos

 

Renatos ir Rolando Jasiūnų sodyba „Vieversynė“, +370 615 88464, +370 687 08523   www.vieversyne.lt

  • Baidarės. Siūlomi turistiniai maršrutai baidarėmis su visomis aptarnavimo paslaugomis.
  • Sporto aikštynas.
  • Pirčių kompleksas (dūminė pirtis, kubilas, tradicinė pirtis).
  • Pramogos su arkliuku.
  • Žvejyba.
  • Kulinarinio paveldo virtuvė.

               

Šarūno Vilio sodyba, +370 617 64964,  sodyba įsikūrusi prie Dviragio ežero, Krylių k.

Sodyba įsikūrusi prie Dviragio ežero. Turistams įrengtas 1 kambarys, vienu metu gali gyventi 4 asmenys. Sodyboje įregta pirtis, maudyklės. Galima nuomotis įrankius. Aplinkinėse vietovėse galima uogauti, grybauti.

 

 Broniaus Juzelskio sodyba,

Sodyba įsikūrusi netoli  Juodonių piliakalnio, gražioje vietoje dviejų rajonų sankirtoje. Sodyba lankoma poilsiautojų. Poilsiautojams teikiamos įvairios pramogos. Aplinką puošia tautodailininko Aleksandro Tarabildos skulptūrų parkas. Savininkas Bronius Juzelskis atvykstantiems organizuoja originalias pramogas, vaizdingai pasakodamas aprodo sodybos valdas. Adresas: Piliakalnio g.19, Juodonių k. Kamajų sen. Rokiškio raj. Tel.+370 698 34137

Roberto Brazio sodyba, +370 698 20414. www.sodyba-brazylija.lt , Sodyba įsikūrusi prie Dviragio ežero, 27 km nuo Rokiškio miesto. Yra teniso, krepšinio, tinklinio aikštelės,   biliardas, plaukiojanti pirtis, vandens dviračiai, valtys, meditacijoms skirta vieta. Taraldžiai 1, Kamajų sen., Rokiškio r. sav., LT-42313 Taraldžiai, Lietuva

Vaidoto Tauro sodyba, +37065015711

Sodyba netoli Salų miestelio, prie Dviragio ežero esančiame pusiasalyje. Apie sodybą yra parkas. Kieme įrengtos tinklinio, krepšinio aikštelės, vaikams sūpynės, smėlio dėžė, namukas. Yra laužavietė. Svečiams apgyvendinti įrengti du namukai, viename gali gyventi 5 asmenys, yra 40 vietų salė pobūviams. Viduje įrengti tualetai, dušai. Ant ežero kranto yra pirtis.

 

 Tado Matuliausko stovyklavietė . Verksnionių k.,Kamajų sen. Pramoginio plausto “Dviragis” nuoma. Tel. 8 686 27547

T.Matuliausko nuotrauka

Aktyvus poilsis

 Virginijaus ir Birutės Dapkų ūkis

Mini zoologijos sodas, senųjų dievų parkas, įvairios edukacijos ir kt.

Žeimių k. Kamajų sen. Tel. 8-689 51279, https://ukis.business.site/

 

B.Dapkienės nuotraukos

Laukiami turistai su palapinėmis prie ežerų paplūdimių.

Prie Petriošiškio ežero ( Nuo Kamajų važiuoti link Salų miestelio),

Dviragio ežero (Salų miestelis),

Aukštakalnių ežero, (Aukštakalnių kaimas)

Uosinto ežero. ( Duokiškio kaimas)

Kamajų šilo poilsiavietė ( Nuo Kamajų važiuoti link Jūžintų).

 

 

Kamajai- miestelis turintis gilias tradicijas

Kamajų miestelis — seniūnijos centras

                                      Eugenijaus Stumbrio nuotrauka

Kamajai, Kamajam, Kamajuos

Kol strazdas savo giesmę gieda.                                                                                                                                            

Ajerai Šetekšnos tave juos,                                                          

Čia mes amžiams paliksime pėdas.

                                                                                                                                           

Rašė kraštietis dailininkas ir poetas Jokūbas Zovė. Kamajų miestelis ir dvaras įsikūręs pusantro kilometro j rytus nuo Petriošiškio ežero, 18 km į pietus nuo Rokiškio, link Svėdasų. Iš rytų ir šiaurės miestelį juosia Setekšna (Jaros aukštupys).

Miestelio viduryje yra taisyk­lingo stačiakampio formos aikštė, į kurią iš keturių pusių sueina keliai iš Svėdasų, Rokiškio, Salų ir Panemunėlio. Kamajų aikštė įrašyta į vietinės reikšmės urbanistikos pamin­klų sąrašą.

Manoma, kad senoji vietovė vadinosi Kamajys. Senuosiuose Livonijos ordino dokumen­tuose Kamajų vardo nėra, bet minima kiek į pietus nuo Kamajų esanti vietovė Calwe (dabar Kalvių km.). Kamajai minimi nuo 1541 m. 1610 m. čia užfiksuota 16 šeimų, kuriose gyveno 72 žmonės. Nuo 1660 m. Kama­jai vadinami miesteliu. Kama­jai kūrėsi prie Šetekšnos upės ir prie svarbių prekybos kelių, einančių iš Vilniaus į Rygą, iš Upytės ir Panevėžio į Daugpilį. 1634 m. Kamajus nupirko karališkosios didenybės rotmistras Adomas Lukianskis-Paulavičius. Jis 1635 m. pastatė ir pirmąją medinę kryžiaus formos bažnyčią. 1737 m. ji sudegė, o jos vietoje pastatyta kita. Tačiau augančiai Kamajų parapijai ši buvo per maža, todėl 1897 m. klebonas Jonas Jokimas ją nugriovė. Trečiąją miestelio Sv. Kazimiero bažnyčią projektavo rygietis architektas, inžinierius Florijonas Vyganovskis. Bažnyčia pastatyta | 1897-1907 m. Joje yra trys tautodailininko Zaborskio sukurti altoriai. 1934 m. bažnyčioje pastatyti „Goebe-land und S.S.” firmos Kara­liaučiuje pagaminti vargonai. Ties didžiuoju altoriumi išorinėje bažnyčios pusėje įmūrytas skulptoriaus Antano Aleksandravičiaus sukurtas kunigo Jono Jokimo bareljefas. Nuo 1820 m. Kamajuose gyveno, kunigavo ir kūrė lenkomanų nekenčiamas ir persekiojamas, o žmonių remiamas poetas Antanas Strazdas (1763—1833), žmonių Strazdeliu vadinamas. Apie 1821 m. A. Strazdas Kamajuo­se nusipirko namelius. 1828 m. vyskupas poetą ištrėmė į Pažaislį.

Išėjęs iš Pažaislio vienuolyno, jis kurį laiką gyveno Skapišky­je, Šimonyse, o 1833 m. buvo atgabentas į Kamajus ir įkurdintas savo trobelėje. Iš čia niekur negalėjo išvykti, bet to ir nebereikėjo, nes po poros savaičių mirė. Palaidotas Kamajų kapinėse. 1933 m. miestelyje jam pastatytas skulptoriaus Antano Aleksan­dravičiaus sukurtas pamin­klas. Poeto vardu pavadinta Kamajų vidurinė mokykla (dabartinė gimnazija) ir miestelio aikštė. Per 1831 ir 1863 m. sukili­mus miestelyje veikė sukilėlių būriai, kurie susiremdavo su caro armija. Apie 1888 m. prie Kamajų dvaro kelio į Duokiškj žmonės, dėkodami dievui už baudžiavos panaiki­nimą, pastatė didelį kryžių. Sovietmečiu kryžius buvo nuverstas. 2001 m. jo vietoje iškilo meistro V. Narbučio sukurtas metalinis kryžius, pastatytas už parapijiečių lėšas.

Spaudos draudimo laikais ir Kamajus pasiekdavo knygne­šių platinamos lietuviškos maldaknygės, knygos bei laikraščiai. Ilgesnį laiką lietuviškas knygas, gautas iš Panemunėlio kunigo Jono Katelės, platino Juozas Pavarotnikas. Iš kitų knygnešių minėtini Antanas Smalstys, Baronas, Jonas Čerškus, Konstantinas Narkevičius, siuvėjas Rapolas Smalstys, kunigas Tumėnas ir kiti. 1905 m. Kamajuose vyko demonstracijos, žmonės kėlė reikalavimus rusų valdžiai. Šiame judėjime pasižymėjo studentas socialdemokratas Jurgis Smalstys. 1923 m. Kamajuose buvo 81 gyvenamasis namas ir 625 gyventojai, o Kamajų dvare -keturios sodybos ir 76 gyvento­jai. Tarpukariu čia buvo valsčiaus savivaldybė, mokykla. Beje, pirmoji parapinė mokyk­la čia įsteigta 1774 m. Ją 1781 m. lankė 13, o 1804 m.-21 mokinys.

1937 m. Kamajuose atidaryta biblioteka. Veikė daug smulkių žydų krautuvėlių, užeigų, kooperatyvas, vaistinė, smul­kaus kredito draugija, sveikatos punktas, policijos nuovada, paštas, malūnas ir kt. Miestelio aikštė ir pagrindinės gatvės buvo išgrįstos akmenimis. 1944 m. miestelio centras sudegintas ir apgriautas, susprogdinta bažnyčios bokštų viršutinė dalis. Sovietiniais metais Kamajai buvo apylinkės, kolūkio centras.

Nuo 1952 m. čia veikė 75 lovų ligoninė,  nuo 1944 m. -vidurinė mokykla. 1991 m., minint Kamajų įkūrimo 450-ąsias metines, pastatytas architektūros mokslų daktaro, profesoriaus Kazio Sešelgio ir Narcizo Vilučio sukurtas paminklas.

Nuo 1983 m. Kamajai garsėja tradicine švente „Kuc kuc Kamajuos“. Kiekvienų metų spalio antrąjį šeštadienį Kamajai kviečia  svečius ir kraštiečius į savo tradicinę šventę. Kamajų miestelis pasipuošia Kamajų Respublikos ženklu, pradeda funkcionuoti vietinė valiuta Kamajiniai ir Kamajeikos, veikia Kamajų respublikos bankas ir Kamajų Respublikos Radijas. Vyksta didžiulė mugė į kuria suvažiuoja amatininkai ir tautodailininkai iš visos Lietuvos. Vyksta įvairios parodos , spektakliai, liaudiškos, lietuviškos estradinės, sakralinės muzikos koncertai, įvairios sporto varžybos, jaunimo koncertai ir t.t. Daugiau informacijos http://www.temainfo.lt/smagu-zaisti-kamaju-respublika/

Miestelio kultūri­nį gyvenimą suaktyvino 2002 m. gruodžio 5 d. įkurta Kamajų kaimo bendruomenė, kuriai vadovavo Irmantas Tarvydis UAB „Ivabaltės” direktorius. Nuo 2010 m. bendruomenei vadovauja Jolanta Vygėlienė. Rašomi ir vykdomi projektai. Gavę didžiausią finansavimą – „Jaunimo iniciatyvų skatinimas Kamajų bendruomenėje“ , „Patalpų pritaikymas Kamajų miestelio gyventojų poreikiams“ , „Kamajų miestelio viešųjų erdvių sutvarkymas“, „Išlikime per papročius ir tradicijas“ ir t.t. Daugiau informacijos bendruomenės tinklapyje www.kamajubendruomene.lt

Iškilūs žmonės

Kamajus garsino kunigas, poetas Antanas Strazdas (1763—1833), kovotojas prieš carinį režimą Jurgis Smalstys (Smolskis) (1881-1919). Siame miestelyje trobelę buvo nusipirkęs knygnešys Konstan­tinas Narkevičius (1860— 1946). 1928 m. gegužės 5 d. knygnešio garbei, dar jam gyvam esant, Kamajų valsčiaus Taryba, minėdama Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmetį, nusprendė Malūno gatvę, kurioje gyveno knygnešys, pavadinti Narkevičiaus vardu. Kamajams artima Petrapilyje gimusi išeivijos rašytoja Alė Rūta—Elena Nakaitė—Arba­čiauskienė (g.1915). Jos tėvai -Jonas ir Emilija Nakai kilę iš Rudžių kaimo. Alė Rūta yra išleidusi per 20 knygų, apie 10 romanų.  Daugelis jų yra apie Kamajų ir Rokiškio krašto žmones.

Davainiškyje gimęs vyskupas Juozas Tunaitis (g. 1928). Su šiuo kraštu susijęs Lietuvos urbanistikos patriarchas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, profesorius Kazys Šešelgis (1915 -1998). Jis gimė Žeimių kaime ir šio kaimo kapinaitėse atgulė amžinam poilsiui. Kazys Sešelgis yra penkių albumų — „Lietuvių liaudies menas” (1957-1993) bendraautorius. Su kitais autoriais parašė monografijas „Lietuvių liaudies architektūra” (1,2 tomai, 1965 ir 1968), „Zervynos” (1974m.), „Gatviniai kaimai pietryčių Lietuvoje”(l994 m.), „Gatviniai ir vienkieminiai Aukštaitijos kaimai” (1998 m.). Jo plunksnai priklauso 1996 m. išleisti „Lietuvos urbanistikos istorijos bruožai (nuo seniausių laikų iki 1918 m.)”, „Aplinkos apsauga” (1991 m.)  ir t.t. Kazys Šešelgis yra Lietuvos Didžiojo Kuni­gaikščio Gedimino III laipsnio ordino kavalierius (1995), respublikinių premijų laurea­tas, Lietuvos nusipelnęs inžinierius (1965), mokslo veikėjas (1975), Lietuvos liaudies architektas (1982). Kamajuose gimė fotografas Antanas Gylys (g.1932), teisininkas, Lietuvos Respubli­kos Seimo kontrolierius Algirdas Jankauskas (g. 1935); žemės ūkio mokslų daktaras,

Rokiškio darbo biržos direkto­rius Jonas Nemickas (g. 1942) ir kt. Su Kamajų kraštu siejasi aukščiausios kvalifikacinės kategorijos dailininkė—restauratorė Elvyra Rūgytė Olubienė (g.1931), inžinierius—ekono­mistas, buvęs Žemės ūkio ministras, Lietuvos žemės ūkio akademijos rektorius, docentas Matas Mickys (1896-1960), keturis kartus iš eilės iškovojęs Lietuvos ieties metimo čempio­no vardą Jonas Čepukas (g.1923), žemės ūkio mokslų daktaras Algimantas Magyla (g.1923), žemės ūkio habili­tuotas mokslų daktaras, profesorius Juvencijus Petrulis (g.1936), rašytojas ir žurnalis­tas Aloyzas Urbonas (g.1935) habilituotas technikos mokslų daktaras Algis Žvirblis (g.1941), dailininkas, poetas Jokūbas Zovė (g. 1948), dailininkas Ričardas Zovė (g.1936), kraštotyrininkas ir medžio drožėjas Kazimieras Paunksnis (g.1907-1988), aktorius, režisierius, poetas ir dailininkas Bronius Gražys (g.1934), aktorius Ferdinandas Jakšys (g.1937), technikos mokslų daktaras Artūras Baronas (g.1963), architektė, profesorė Nijolė Bučiūtė (g.1930), poetas Antanas Kancevičius (1938-2004), sporto meistrė, šaškininke Stasė Ingaunytė (g.1944), biblioteki­ninkė Stefa Kirlytė (g.1930), teisininkas, žurnalistas Jonas Kirlys (g. 1921 ) ir daugelis kitų.

Kamajų Šv. Kazimiero bažnyčia ir parapija

  

K.Juškos nuotrauka

Informacija rasite: http://www.aidas.lt/lt/religija/article/15507-11-12-kamaju-sv-kazimiero-baznycia-ir-parapija

 SALOS

 

Eugenijaus Stumbrio nuotrauka

Salos – miestelis Rokiškio rajono pietvakarinėje dalyje, įsikūręs Dviragio ežero saloje. Nuo Rokiškio miesto centro  nutolęs 28 km, nuo Kamajų miestelio – 9 km.

Iš paukščio skrydžio didžioji Dviragio sala atrodo tarsi mažytė Lietuva, nes jos kontūrai nuostabiai atkartoja Lietuvos žemėlapio kontūrus. Tai didžiausia ežero sala Lietuvoje (plotas 73 ha).

Pirmą kartą Salos paminėtos 1450 m. lenkų istoriko K. Petkevič sudarytuose LDK didikų Kęsgailų valdų sąrašuose.

Motiejaus Stryjkovskio kronikoje rašoma, kad apie XVI a. vidurį Salos ir visa aplinkui esanti žemė su miškais, ežerais bei raistais atiteko Lietuvoje galingai Radvilų giminei. Patys Radvilos čia negyvenę, o atvykdavę tik pamedžioti.

Vilniaus miesto teismo knygose, 1585 m. vasario 3 d. akte, Salų gyvenvietė vadinama Salų miesteliu. Tuo metu Salos priklausė Upytės apskričiai ir jas valdė Vilniaus vaivada Kristupas Mikalojus Radvila Perkūnas.

Salų dvaro sodyba

 

Ingos Stočkutės Tervydienės nuotraukos.

Dvaro rūmai buvo įkurti gražiame parke kurio likučiais galime grožėtis ir šiandien. Manoma, kad tai vienas iš seniausių parkų Lietuvoje, dar iš Radvilų laikų, taigi iš XVI amžiaus. Šeimininkaujant Radviloms čia buvo miško parkas ir žvėrynas. XVIII a. antroje pusėje atsirado didelis vaismedžių sodas, o XIX a. čia vėl buvo įkurtas žvėrynas, pasodintas mišrus parkas. Parko būklė pablogėjo 1971 m. pakėlus ežero lygį, išvirto arčiausiai ežero augusios šimtametės tuopos. Reikšminga parke į rytus nuo rūmų vedanti tiesi 385 m alėja – tai yra pagrindinė parko ašis.

Ingos Stočkutės Tervydienės nuotraukos.

Klasicistiniai rūmai statyti XVIII a. pab. – XIX a. pradž. Projekto autorius – architektas Pietro de Rosi. Tai monumentalus pastatas, pasižymintis formų ir detalių įvairove. Pagrindinė rūmų dalis – 6 dorėninių kolonų portikas. Kolonos masyvios, didingos. Didelis trikampis frontonas buvo papuoštas dvaro statytojų – Morikonių – giminės herbu.

Iki 1855 m. buvo sukurtas dvaro sodybinis ansamblis, kuris unikalus tuo, jog išlikę beveik visi jo pastatai. Ansamblį sudaro: rūmai, prievaizdo namas, pirtis – skalbykla, svirnas – ledainė, kalvė, mažasis kumetynas, didysis kumetynas, tvartai ir parkas.

Dvaro sodybos pastatų architektūra atspindi daugiau kaip 100 metų sodybos vystymosi raidą. Labai įvairų dvaro ansamblį – neogotikinę medinę bokštinę bažnyčią bei kitus pastatus jungia klasicistinis rūmų akcentas. Kompozicinį centrą sudaro rūmai, į vakarus nuo jų išsidėstę ūkiniai ir gyvenamieji pastatai, rytuose ošia parkas. Rūmai ir kiti pastatai – klasicistinio stiliaus su vienomis gražiausių šio stiliaus proporcijų Lietuvoje. Tačiau visa sodyba pasižymi klasicizmui nebūdingu laisvu pastatų išdėstymu, kurį nulėmė banguota ežero pakrantė, gal dėl to ir pačių dvaro rūmų planas netaisyklingas, asimetriškas. Dalies rūmų patalpų interjeras puošnus – centrinėje ir rytinėje dalyje išlikę įvairiais stiliais dekoruotos patalpos.

Savininkai – Kęsgailos, Radvilos, Morikoniai, Tyzenhauzai, Pšezdzieckiai.

Ansamblis saugomas viešajam pažinimui, naudojimui bei pagarbai.

Salų Šv. Kryžiaus bažnyčia

Medinę koplyčią Salose 1781 m. pastatė Ignotas Morikonis. Seniausi Salų bažnytiniai dokumentai yra krikštytųjų metrikų knygos, pradėtos 1792 m. 1859 m. bažnyčia buvo medinė, dengta šiaudais, turėjo 2 altorius.

Pagal architekto Georgo Vernerio projektą nauja dabartinė Salų Šv. Kryžiaus bažnyčia baigta statyti 1888 m. Statybą parėmė grafienė Marija Tyzenhauzaitė – Pšezdeckienė.

Statinys kryžiaus formos plano, tipinės bažnytinės planinės struktūros. Pamatai akmenų mūro, netinkuoti, juostiniai. Sienos – tašytų eglinių rąstų, apkaltos lentutėmis. Stogas – gegninių konstrukcijų, dengtas skarda. Pagrindinis šiaurinis fasadas su trijų tarpsnių bokštu, užbaigtu smaile su kryžiumi (34,5 m aukščio).

Labai įdomus, gražus ir originalus bažnyčios interjeras: mediniai gotikinio stiliaus skliautai, trys 1889–1901 m. įrengti altoriai. Centrinėje navoje – gotikinio stiliaus didysis altorius, šonuose – 1889 m. Felikso Baublio įrengtas Kristaus gimimo ir jaunimo aukomis pastatytas Kristaus Kančios altoriai. Sakykla santūriai puošta drožiniais ir profiliais. Ant viškų – neogotikinių formų maži vargonai. Interjere vyrauja žalsva, gelsva, melsva (skliautų) ir balta spalvos su paauksavimais.

Menotyrininkai, istorikai, architektai Salų Šv. Kryžiaus bažnyčią vadina neogotikos perlu grynuoliu, viena iš gražiausių Lietuvos medinių bažnyčių.

 

Dviragio ežeras

Nuo apžvalgos bokštelio matyti Dviragio ežero pietrytinė dalis. Rytinėje ežero pusėje yra užtvanka, iš Dviragio ežero išteka Ilgoji upė – Šetekšnos upės intakas. Į ežerą įteka du bevardžiai upeliai. Daugiau į rytus matyti viena iš ežero salų, o už jos yra įlanka.

Dviragio ežero plotas – 285 ha. Kranto linijos ilgis – 16,2 km, salos kranto linijos ilgis – 3,4 km.

Ežere gausiai prižėlę nendrių, meldų, plūduriuoja maurai, dumbliai, įvairios žolės. Ežerą puošia baltos ir geltonos vandens lelijos.

Užpelkėjusi ežero dalis turtinga retų paukščių rūšimis. Čia rasta įrašytų į Lietuvos Raudonąją knygą didžiųjų baublių, švygždų, plovinių vištelių, griežlių, ES saugomų juodųjų žuvėdrų, kitų retų rūšių, tokių kaip ilgasnapė vištelė, laukiai, ausytieji kragai, mažieji kragai, baltasparnės žuvėdros, upinės žuvėdros, rudagalviai kirai, nendrinės lingės.

Ežero pakraščių vabzdžių gausa sąlygoja turtingą šikšnosparnių rūšinę sudėtį. Veisiasi net keturios jų rūšys, dvi iš kurių įtrauktos į Lietuvos Raudonąją knygą. Tai kūdrinis pelėausis ir šikšnius nykštukas. Beje pastarasis gana gausus. Kitos rūšys – rudasis nakviša, Natuzijaus šikšniukas.

Dviragyje sugaunama apie 14 rūšių žuvų: kuojos, karšiai, lydekos, starkiai, lynai, karosai, raudės, vėgėlės, kirtikliai, pūgžliai, gružliai, plakiai, aukšlės, ešeriai ir kt. Oficialiai užregistruotas Lietuvos rekordas – 8,45 kg starkis, kurį 1992 metais Dviragio ežere sugavo Ričardas Jovarauskas.

Rokiškio rajono savivaldybė vykdė projektą „Salų dvaro sodybos parko sutvarkymas ir pritaikymas viešajam turizmui“. Projektas buvo finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo ir Rokiškio rajono savivaldybės biudžeto lėšomis. Įgyvendinant projektą pietrytiniame parko kampe įrengta poilsio zona su automobilių stovėjimo aikštele ir privažiavimu, pastatytas apžvalgos bokštas, persirengimo būdelė, tualetas, lieptas į ežerą, laužavietė, sutvarkytas ežero atbridas ir pakrantė.

 AUKŠTAKALNIAI

 

                                                                                                    

Keturi kilometrai nuo Kamajų link Rokiškio įsikūrusi Aukšta­kalniu gyvenvietė. Gyvenvietės pavadinimas siejamas su aukštais kalnais, kurių viršūnė­je prie tyvuliuojančio Aukšta­kalniu ežero gyvena ir dirba 237 aukštakalniečiai. Gyvenvietėje veikia kelios medžio apdirbimo įmonės, Rokiškio viešosios bibliotekos filialas, įkurtas 1949 m., kultūros namai. Rajono ir ne tik svečius linksmina kaimo kapela „Barškutis“, vadovaujama Esmiraldos Smalstienės.

Aukštakalnių kaimo bendruomenė įkurta 2003 metų balandžio 3 d. Ji vienija ne tik aukštakalniečius, bet ir gretimų kaimų gyventojus. Bendruomenės veiklos tikslai:bendruomenės telkimas, socialinių, ekonominių, kultūrinių problemų sprendimas, kultūrinė, sportinė, švietėjiška veikla, kaimo švenčių, tradicijų atgaivinimas ir plėtojimas, bendruomenės narių ir jaunimo pilietinės iniciatyvos skatinimas.

Nuo 2003 m. įvykdyta daug ir įvairių projektų. Projektų dėka įsirengti gražius bendruomenės namai, jaukiai susitvarkyta aplinka.

Aplinką puošia tautodailininko Vidmanto Zakarkos skulptūros, pasportuoti kviečia lauko treniruokliai, žaidimų įrenginiai vaikams.

2016 m. gavę nacionalinę paramą sutvarkė Aukštakalnių ežero paplūdimį. Įrengė tinklinio aikštelę, pastatė persirengimo kabiną, suolus ir stalą, vaikų žaidimo įrenginius.

Mieli Kamajų respublikos svečiai,  vasarą kviečiame jus aplankyti mūsų kaimą ir pasimėgauti vandens malonumais,  Aukštakalnių ežere įrengėme vandens pramogas- vandens slides, na o žiemą  laukiame  visų slidžių mėgėjų. Turime slidžių trasą su keltuku.

Smalstienės nuotraukos

 DUOKIŠKIS

Apie Duokiškio vardo kilmę

Kietosios baudžiavos laikais čia gyvenęs žiaurus ponas, mėgęs savo baudžiauninkus  rykštėm ligi mirties plakti. Kartą nučiupo ponas savo laukuose vargšą žmogelį bemedžiojant. Nušautą kiškį jis jau buvo krūmuose paslėpęs. Dvarponio įsakymu nabagas buvo paguldytas į lovį ir negailestingai plakamas. Egzekucijos metu prie lovio stovėjo ir pats ponas, jis be paliovos rėkė: Atiduok kiškį, duok kiškį, duok kiškį! Tuo tarpu baudžiauninkas jau buvo dvasią išleidęs, o ponas nuo rėkimo balsą prarado. Šis nutikimas giliai įstrigo kaimo žmonių širdyse ir buvo perduodamas iš kartos į kartą. Sakoma, kad ir dabar labai vėlų vakarą gali išgirsti rykštės čiaukšėjimą ir ligi mirties nuplakto baudžiauninko aimanas… Ilgainiui vietovė gavo Duokiškio vardą.

Duokiškis – miestelis Rokiškio rajono savivaldybės teritorijoje, 9 km į pietus nuo Kamajų. Duokiškis yra įsikūręs rytiniame Bedugnio ežero  krante, nuo kurio tuojau į pietus prasideda kitas ežeras — Uosintas.1596 m. minimas Duokiškio dvaras, 1618 m. Duokiškio laukas. 1650 m. kaimas užrašytas Kamajų bažnyčiai, nuo 1842 m. valdinis. 1796 m. minima koplyčia, pastatyta prieš 1775 m. XIX a. pabaigoje Duokiškis garsėjo galvijų prekymečiais. 1913 m. išskirstytas vienkiemiais, įsikūrė kooperatinė pieninė.
1907 m. įsteigta pradžios mokykla, nuo 1949 m. septynmetė, nuo 1957 m. vidurinė, nuo 1970 m. aštuonmetė, devynmetė, 1994-2001 pagrindinė mokykla. 1925 m. įsteigta pašto agentūra, pieninė, 1933 m. – malūnas, lentpjūvė.
1944 m. lapkričio 22 d. Lietuvos partizanų būrys, apie 40 žmonių nesėkmingai puolė čia įkurdintą sovietinę karinę įgulą.

1951-1953 m. Duokiškio apylinkėse veikė Gedimino rinktinės partizanų būriai.

1950-1963 m. Duokiškio apylinkės centras.

1949-1992 kolūkio centrinė gyvenvietė.

1958-2001 m. veikė medicinos punktas.

1975-1989 m. vaikų darželis, 1951 m. įsteigta biblioteka.

Nuo 1970 m. veikia kultūros namai.

Duokiškio kaimo bendruomenė  įkurta 2003 metais, vienija 30 narių. Bendruomenės misija – iniciatyvi, darni organizacija, siekianti į savo veiklą įtraukti kaimo gyventojus ir kraštiečius, kad bendromis jėgomis būtų tvarkoma kaimo aplinka, tęsiamos kaimo tradicijos, puoselėjama istorinė atmintis, ieškoma būdų pritraukti lėšų kaimo plėtrai. Veiklos kryptys – bendruomenės telkimas ir aktyvinimas, visuomeninės veiklos ir pilietinio aktyvumo skatinimas bendruomenėje, projektinio darbo organizavimas, sociokultūrinė veikla. Nuo 2020 metų jai vadovauja Giedrė Dagienė.

DUOKIŠKIO ŠV. ONOS BAŽNYČIA

 Misiaus ir R. Šinkūno knygoje „Lietuvos katalikų bažnyčios“ V., 1993 rašoma, kad Duokiškio koplyčia pirmą kartą buvo paminėta 1796 metais. Rašoma, kad mediniame altoriuje kabojo Šv. Onos paveikslas, išlikęs iki šių dienų. 1904 metais, atkakliai prašant duokiškėnams, į Duokiškį atvyko kunigas Kazimieras Mačionis. Parapijiečių lėšomis ir aukomis jis pradėjo statyti bažnyčią šalio senosios koplyčios. 1906 m. bažnyčios statyba užbaigta. Bažnyčia  – medinė, sukalta iš lentų, tradicinių formų, kryžminio plano. Medinė varpinė yra 18 m. aukščio. 1915 m. į Rusiją buvo išgabenti trys varpai, po pirmojo pasaulinio karo buvo įsigyti du nauji plieniniai varpai.

Duokiškio šv. Onos Bažnyčia pripažinta   valstybės saugomu  kultūros paveldo objektu.

MALŪNAS

1933 m. Duokiškyje pastatytas malūnas. Jį pastatė Vincas Broga su svainiu. Malūne malė grūdus, pikliavo miltus ne tik Duokiškio žmonės, bet ir gretimų apylinkių gyventojai. Malūnas pripažintas valstybės saugomu  kultūros paveldo objektu.

MIKNIŪNŲ MIŠKE SUŠAUDYTŲ DUOKIŠKĖNŲ KAPAS

1941 m liepos 9 d. Mikniūnų miške prie Duokiškio – Kamajų kelio, apie 2 km nuo Duokiškio, sušaudyti septyni Duokiškio parapijos gyventojai: Adolfas Baltuška, Antanas Bražiūnas, Petras Kvedaras, Balys Lapinskas, Juozas Mierkys, Jonas Neniškis, Kazys Stasiškis – tarpusavyje kovojusių ideologijų aukos. 1965 m. ant jų kapo atidengtas paminklas.

PAMINKLINIS AKMUO – STELA  DUOKIŠKIO KAIMO KAPINĖSE

2010 m miestelio kapinėse pastatytas paminklinis akmuo – stela, skirtas  septyniasdešimt vienam 1941 – 1954 m pasipriešinimo kovose žuvusiam ar įkalintam, ištremtam Duokiškio parapijiečiui įamžinti.

 

VAINEIKIŲ PILKAPIAI (ŠVEDKAPIAI)

Vaineikių kaimo pilkapiai yra į PR nuo kaimo miško pakraštyje. Juos kasinėjo P. Vilčinskis ir J. Puzinas. Datuojami III-IV a. Rasta geležinis kirvis, ietigalių, žalvarinis kaklo vėrinys, apyrankės. Anksčiau ariamame lauke buvo keliasdešimt pilkapių.  K. Markelio surinktuose Vaineikių kaimo tautosakos raštuose  vietos gyventojai byloja: „ <…> Ši vietovė gyvenama nuo senų laikų. Laukuose randama senovės liekanų – akmeninių kirvukų, žalvarinių papuošalų ir kt. Prie ežerėlio, vadinamo Liūnu (Liūneliu) esama senkapių. Tai maždaug 100 metrų ilgumo ir tiek pat platumo aukštumėlė. Seniau ji buvo apaugusi mišku. Žemė čia – grynas smėlis. Senieji žmonės atsimena, kad dar XIX a. antroje pusėje šioje vietoje buvo daug akmenų, sudėliotų apskritimais. Akmenys buvę žmogaus galvos didumo, o kai kurie ir didesni, net tokie dideli, kad vienam vos galima buvę juos pajudinti. Čia randama žmonių kaulų, senoviškų ginklų, papuošalų. <…>“

 

EŽERAS BEDUGNYS

Ežeras Bedugnys telkšo į V nuo kaimo, ežeras unikalus plaukiojančiomis salomis. Šventosios baseinas , Vyresniojo vandentakio (upės) vardas Uosija, ežero plotas 21,6 ha, kranto linijos ilgis 5 km. Pasakojama, kad ežero vietoje buvusi bažnyčia.

 

EŽERAS UOSINTAS

Ežeras Uosintas (Uosijas, Katišius, Ašvintas) telkšo tarp Duokiškio ir Vaineikių užima 28 ha ploto. Priklauso Šventosios baseinui, tiesioginio vandentakio (upės) vardas Uosija, vyresniojo vandentakio (upės) vardas Jara-Šetekšna, kranto linijos ilgis 2,9 km.  Pasak senolių „Kas tai matęs laivelyje mergaitę su auksu“. Padavimuose dažnai minima ežere, 20 – 30 cm po vandeniu esanti maždaug  20 x 20 m dydžio sekluma, vadinam Sėkliumi: „Un Sėkliaus buva dvaras, kuris prasmega“.

DŽIUGAVAS  AKMUO    (DŽIUGO, DŽIAUGSMO, VELNIO, DŽIAUGSMOS, DŽIAUGUMOS)

Mikniūnai. 0,85 km į PV nuo kelio Duokiškis – Kamajai, 0,55 km į ŠV nuo Bernatavičių sodybos. Akmuo prie pagrindo 1,1 m ilgio, 20 – 65 cm pločio, 70 cm aukščio. Pasakojama, kad akmenį nešė ir gaidžiams sugiedojus pametė velnias. „Prog šalį kai eini, atroda lyg koks tupi pacanas ir šypsasi, džiaugiasi, juokiasi<…> I vadina Džiugavas akmuo. Nuo senų laikų Džiugas. „Seniau važiavo karalienė ir toje vietoje pagimdė kūdikį. Dėl to Džiaugsmo akmuo. O nuo gimdymo vietovę pavadino Gimtine, Gintine“. Vietos gyventojai teigė, kad akmens „negalima nuvežti“. Taip pat nurodoma, kad anksčiau šioje vietoje buvęs antras toks pats akmuo, vėliau žmonių išvežtas. O ariant prie Džiugavo akmens buvo išariama žmonių kaulų. Dar sakoma, kad ties šio akmeniu ieškoma lobių.

Paminklinis akmuo Lietuvos partizanų vadui, brigados generolui Adolfui Ramanauskui-Vanagui Tytelių kaime

Tytelių kaimas buvo paskutinysis saugus prieglobstis jam, žmonai partizanei Birutei Mažeikaitei-Vanagienei ir jų dukrelei Auksutei. Tytelių kaime Ramanauskų šeima slapstėsi nuo 1956 m. gegužės iki pat suėmimo spalio 12-ąją Kaune.

PLAČIAU SKAITYKITE: https://www.rokiskiosirena.lt/naujiena/renginiai/paminklas-adolfui-ramanauskui-vanagui-tyteliuose-apie-istorij-su-oria-pagarba-foto-video

Knygnešio Juozapo Balbatos kapas ir koplytėlė (Minčiūnų kaime)

„Kiškių Ūlyčia“

Švenčiant Lietuvos šimtmetį,  Duokiškio kaimo ir apylinkių gyventojai surengė  akciją „Duok 100 kiškių“. Bemaž  70 dalyvių gamino patys arba dovanojo savo vaikystės žaisliukus.  Kiškiai Duokiškį pasiekė iš Rokiškio bei kaimyninių Utenos, Anykščių rajonų bendruomenių,  Vilniaus,  Panevėžio V. Mikalausko menų gimnazijos. Didelę kiškių kolekcijos dalį sudaro  skirtingo laikmečio vaikystės žaisliukai, suvenyrai, atvirutės, pašto ženklai, knygelės, žaidimai ir t.t.

Surinkta puiki kiškių kolekcija, atspindinti vietos gyventojų kūrybines tradicijas, gavo „Kiškių ūlyčios“  pavadinimą.  Ūlyčia nuolat papildoma naujais eksponatais. Juos dovanoja renginių lankytojai, kraštiečiai, turistai, žygeiviai. Šiuo metu sukaupta per 300 eksponatų.  Didelė eksponatų dalis  –  Vokietijos piliečio Herbert Müller dovana.

„Kiškių ūlyčia“ įsikūrusi  Duokiškio kaimo bendruomenės namuose.

    

G.Dagienės nuotraukos

Kalviai

Prie pat Anykščių rajono išaugęs Kalvių kaimas. Sis kaimas yra biologijos mokslų daktarės, docentės Nijolės Statulevičienės (g. 1934); gydytojo, habilituoto medici­nos mokslų daktaro, profeso­riaus Gintauto Sabalio (g.1943) gimtinė. Senieji Livonijos ordino dokumentai mini vietovę Calwe — dabartinių Kalvių kaimą. Jo vardo kilmė siejama ne su kalvio amatu, bet su kalvomis. Juozas Tumas-Vaižgantas apsakyme „Svėdasiškiai rašo” mini, kad Malaišiai, Kalviai, Utena, Sartų ežeras, Užpaliai paminėti 1254 m. Mindaugo ir kardi­ninkų sutartyse. Rašytiniuose dokumentuose Kalviai minimi 1744 m.

Netoli Kalvių dunkso respubli­kinės reikšmės archeologinis paminklas — Juodonių piliakal­nis. Tai vienas gražiausių kraštovaizdžių Kamajų seniūni­joje. Į pelkėtą slėnį įsiterpusios kalvos aukštesnė dalis, anksčiau vadinta „pečianyku”. Piliakal­nio šlaitai — iki 18 m aukščio. Rytinėje dalyje apardyti. Pietryčiuose ir rytuose yra plati terasa. Aikštelė 55 m. ilgio, 45 m. pločio. Jos rytinėje dalyje palaidoti 1914-1918 m. žuvę kariai. Rytinėje ir pietinėje papėdėje būta gyvenvietės. Nors teigiama, kad Kalvių žemės nederlingos, bet keletas ūkininkų, pasitelkę šiuolaikines technologijas, sėkmingai ūkininkauja. Šiuo metu Kalviuose veikia  kultūros namai, Rokiškio viešosios bibliotekos Kalvių filialas, įkurtas 1972m., V. Blažienės prekybos įmonė. O Kalvių kaimo kapela linksmina ne tik Rokiškio, bet ir aplinkinių rajonų smagios muzikos gerbėjus.

Aktyviai dirba 2004 m. kovo 23 d. įsteigta Kalvių kaimo bendruomenė. Bendruomenei vadovauja Stasė Gruoblienė. Kaimo bendruomenė prisideda prie kultūros renginių ir įvairių švenčių organizavimo, rūpinasi vaikų laisvalaikiu, kaimo grožiu, turėdama šarvojimo salę bei laidojimui reikalingus reikmenis, padeda kaimo žmonėms netekties valandą. Bendruomenė prisideda tvarkant kapinaites, organizuo­ja talkas, rengia gražiausios sodybos apžiūras.

2020 m. kaimo žmonių iniciatyva ir savomis lėšomis ,vadovaujant seniūničiui Gintarui Kepalui, buvo pastatyta Kalvių Švč. M. Marijos Krikščioniškųjų Šeimų Karalienės koplyčia.

2020 m. buvo atidengtas paminklas maro aukoms įamžinti Kalvių kaime.

S.Gruoblienės nuotraukos

VERKSNIONYS

Verksnionys – kaimas Rokiškio rajone, 8 km į pietvakarius nuo Kamajų, Dviragio ežero pietrytiniame krante. Seniūnaitijos centras. Yra biblioteka.

Taip pat aktyviai veikia Verksnionių kaimo bendruo­menė, vadovaujama Linos Zolubienės. Bendruomenė rūpinasi kultūriniu jaunimo auklėjimu, užsiima švietėjiška veikla.

 

 

 

 

 

A. Zolubos nuotraukos

Maitinimas

UAB TROJANA

A. Strazdo a. 1, Kamajai, LT-42291 Rokiškio r.
Tel.868645087

Taip pat teikiamos laidojimo paslaugos.

 Įstaigos ir organizacijos:

Kamajų seniūnija

Rokiškio r. savivaldybės administracija

Vilniaus g.4, Kamajai, Rokiškio r.

Tel 8-458-27175, kamajai@post.rokiskis.lt

Seniūnė Lina Zolubienė, tel 8-61639225

Darbo laikas: Pr. – Tr. 08:00- 12:00 ir 13:00-17:00

An –K 08:00 – 12:00 ir 13:00 – 18:00

Pn. 08:00- 13:00

 

Kamajų Antano Strazdo gimnazija

K.Šešelgio -9, Kamajų mstl. Rokiškio r

http://www.kamajugimnazija.lt/

 

 

Kamajų girininkija

Kariūnų k., Kamajų sen., Rokiškio r. sav., LT-42287

Tel.8-458-27131

www.rokmu.lt

Medica klinika, UAB

Strazdo g. 2, Kamajų mstl., Kamajų sen., Rokiškio r. sav.,

LT-42022,  Tel. 8-458-27266

 

Rokiškio rajono savivaldybės Juozo Keliuočio viešosios bibliotekos Kamajų filialas

Vilniaus g. 4, Kamajai, 42284 Rokiškio r. sav.

Tel. (8 458) 27 249

Mob. 8 695 55734

El. p.kamaju.biblioteka@gmai.com

Darbo laikas: antradieniais – ketvirtadieniais 8.30 – 18.00 (pietauja 12.00 – 12.30), penktadienį 8.30 – 16.00 (pietauja 12.00 – 12.30), šeštadienį 10.00 – 16.00 (be pietų), poilsio dienos – sekmadienis, pirmadienis.

 

Kamajų paštas

Vilniaus g. 4, Kamajai, 42022 Rokiškio r.

Telefonas (8 700) 55400

www.post.lt

Darbo laikas

II-V 8.00-12.30

 

Kamajų ugniagesių komanda, Rokiškio rajono savivaldybės priešgaisrinė tarnyba

Kariūnų k., Kamajų sen., Rokiškio r. sav., LT-42287

Tel. 8 630 04038

 

Kamajų Šv. Kazimiero bažnyčia

Kraštinės g. 6, Kamajai, LT-42284 Rokiškio r.

Kunigas Egidijus Vijeikis.

Tel: 8 699 33167

 

Laidojimo namai

A. Strazdo a. 1, Kamajai, LT-42291 Rokiškio r.
Tel.868645087

 

Kamajų bendruomenė

Vilniaus g.4, Kamajai, Rokiškio r.

Pirmininkė Jolanta Vygėlienė, tel 8-612-48054

www.kamajubendruomene.lt

 

Aukštakalnių kaimo bendruomenė

Ežero g.2, Aukštakalnių k. Rokiškio r.

Pirmininkė Sigita Gasiūnienė, tel 8-698-89368

Kalvių kaimo bendruomenė

Vilniaus g.4,Kamajai. Rokiškio r.

Pirmininkė Stasė Gruoblienė, tel.8-682-36339

Duokiškio kaimo bendruomenė

Duokiškio k., Kamajų sen. Rokiškio r.

Pirmininkas Giedrė Dagienė ,tel 8-62050813

Salų kaimo bendruomenė

Salų k., Kamajų sen., Rokiškio r.

Pirmininkė Irina Kalnietienė, tel 8-67825522

UAB Svaita

Salų g. 10, Kamajai, Rokiškio raj., Lietuva

Vasaros darbo laikas:
I – IV 8-20, V – VI 8-21, VII 8-19

Žiemos darbo laikas:
I – VII 8-19

Tel. 845827225, 861821484

seteksna@svaita.lt

UAB Rogreta

Rudžių g. 2, Kamajų mstl., Kamajų sen., Rokiškio r. sav., LT-42284

Tel. 8-699-86770,

UAB ROKANA

  1. Strazdo a. 1, LT-42291, KAMAJAI KAMAJŲ SEN. ROKIŠKIO R

Tel. 8-458-27220

 

Šaltiniai:

www.rokiskiotic.lt

www.booking.com

https://lt.wikipedia.org

 

Ataskaitos