Sena svetainė
Paraiškos finansavimui

Civilinė sauga ir mobilizacija

Lietuvos pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms interneto svetainė www.lt72.lt Čia galite sužinoti, kaip pasiruošti nelaimėms ir kaip elgtis jų metu.

Kiekvienas iš mūsų turi pasirūpinti savimi ir artimaisiais bent 72 valandas, kol atvyks pagalba.

 

Kas yra civilinė sauga?

Tai veikla, apimanti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų, nevyriausybinių organizacijų, gyventojų ir kitų šiame įstatyme nurodytų asmenų pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms, veiksmus joms gresiant ar susidarius, ekstremaliųjų situacijų valdymą ir jų padarinių šalinimą.

Krizių valdymo ir civilinės saugos sistema

Krizių valdymo ir civilinės saugos sistemą sudaro šie subjektai: 1) Vyriausybė; 2) Nacionalinio saugumo komisija; 3) Nacionalinis krizių valdymo centras; 4) Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija; 5) ministerijos ir kitos valstybės institucijos ir įstaigos; 6) Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas) ir jam pavaldžios įstaigos; 7) savivaldybių institucijos ir įstaigos; 8) kitos įstaigos; 9) ūkio subjektai; 10) ekstremaliųjų situacijų operacijų centrai (toliau – operacijų centrai);b11) civilinės saugos pajėgos.

Krizių valdymo ir civilinės saugos sistema tikslai:

1) užtikrinti prevencinių priemonių ekstremaliosioms situacijoms išvengti arba susidarymo galimybėms sumažinti vykdymą ir įgyvendinimą; 2) padėti gyventojams, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms ir ūkio subjektams, gresiant ar susidarius ekstremaliosioms situacijoms, išvengti ar patirti kuo mažiau žalos, išlaikyti rimtį, išsaugoti gyventojų gyvybę, sveikatą, turtą ir apsaugoti aplinką; 3) užtikrinti optimalų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų ir ūkio subjektų materialinių išteklių panaudojimą gresiant ar susidarius ekstremaliosioms situacijoms; 4) rengti visuomenę praktiniams veiksmams, gresiant ar susidarius ekstremaliosioms situacijoms, skatinti jos iniciatyvą civilinės saugos srityje ir stiprinti pasitikėjimą civilinės saugos sistemos veikla.

Krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos uždaviniai:

1) stebėti, vertinti Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu tvirtinamoje Nacionalinio saugumo strategijoje apibrėžtus rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams (toliau – grėsmės Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams), perspėti apie šias grėsmes ir mažinti grėsmes šiems interesams; 2) vykdyti krizių ir ekstremaliųjų situacijų prevenciją, švietimą ir mokymą; 3) pasirengti įvykių, ekstremaliųjų įvykių, krizių ir ekstremaliųjų situacijų likvidavimui ir jų padarinių šalinimui, atlikti paieškos, gelbėjimo ir neatidėliotinus darbus; 4) perspėti ir informuoti gyventojus, valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, kitas įstaigas, ūkio subjektus, veiklos vykdytojus, tarptautines humanitarines organizacijas ir nevyriausybines organizacijas (toliau tarptautinės humanitarinės organizacijos ir nevyriausybinės organizacijos kartu – NVO) apie gresiančią ar susidariusią krizę ar ekstremaliąją situaciją, išplatinti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų turimą arba joms skirtą informaciją, siekiant išvengti galimos žalos arba ją sušvelninti; 5) susidarius įvykiams, ekstremaliesiems įvykiams, krizėms ar ekstremaliosioms situacijoms, užtikrinti gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų atlikimo tęstinumą, organizuoti ir vykdyti priemones, kuriomis siekiama atkurti valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms, ūkio subjektams, veiklos vykdytojams, NVO ir gyventojams būtiniausias gyvenimo (veiklos) sąlygas.

Krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos valdymo ir veikimo principai: 

1) prevencijos ir pasirengimo – visi krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektai vykdo krizių ir ekstremaliųjų situacijų prevenciją, pasirengia krizių ir ekstremaliųjų situacijų metu užtikrinti savo veiklos tęstinumą ir organizuoti savo veiklą taip, kad užtikrintų krizių ir ekstremaliųjų situacijų likvidavimą, gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų atlikimą, paieškos, gelbėjimo ir neatidėliotinų darbų vykdymą. Krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektai pasirengimo metu suplanuoja tokias priemones, kad likviduojant įvykius, ekstremaliuosius įvykius, krizes ir ekstremaliąsias situacijas asmenims su negalia būtų suteikta reikalinga pagalba; 2) saugumo ir paramos – krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektai, likviduodami įvykius, ekstremaliuosius įvykius, krizes ir ekstremaliąsias situacijas, teikia pagalbą visuomenei, užtikrina gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų atlikimą; 3) teritoriniu – pasirengimas įvykiams, ekstremaliesiems įvykiams, krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms, jų likvidavimas ir padarinių šalinimas organizuojamas visoje valstybėje pagal jos teritorijos administracinį suskirstymą ir apima visus gyventojus; 4) perspėjimo ir informavimo – valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos pagal kompetenciją turi užtikrinti, kad gyventojai, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kitos įstaigos, ūkio subjektai ir veiklos vykdytojai būtų laiku perspėjami apie įvykius, ekstremaliuosius įvykius, gresiančią ar susidariusią krizę ar ekstremaliąją situaciją ir informuojami krizių valdymo ir civilinės saugos klausimais; 5) proporcingumo – asmens teisių ir laisvių, ūkinės veiklos laisvės, viešųjų ir administracinių paslaugų teikimo apribojimų apimtis yra ne didesnė, negu būtina, atsižvelgiant į įvykių, ekstremaliųjų įvykių, krizių ar ekstremaliųjų situacijų pavojingumą ir galimus padarinius; 6) visuotinio privalomumo – pasirengimo krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms, jų valdymo priemonės yra privalomos valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms, ūkio subjektams, veiklos vykdytojams ir gyventojams; 7) viešumo – krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektų veikla yra atvira visuomenei; 8) institucinės atsakomybės – ministerijos ir kitos valstybės institucijos ir įstaigos užtikrina pasirengimą krizėms, ekstremaliosioms situacijoms ir kitų su krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos uždavinių įgyvendinimu susijusių funkcijų atlikimą jų veiklos srityse, savivaldybės meras (toliau – meras) ir savivaldybės administracijos direktorius užtikrina pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ir kitų su krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos uždavinių įgyvendinimu susijusių funkcijų atlikimą savivaldybėje.

Teisiniai krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos pagrindai

Civilinės saugos sistemos subjektai savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Europos Sąjungos teisės aktais, įstatymais, kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisės aktais, Lietuvos Respublikos Prezidento dekretais, Vyriausybės nutarimais, Ministro Pirmininko potvarkiais, vidaus reikalų ministro įsakymais ir kitais teisės aktais.

Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymas

Kolektyvinės apsaugos statiniai yra skirti laikinam gyventojų prieglobsčiui saugantis nuo žalingo aplinkos poveikio bei evakuotų gyventojų apsaugai ekstremaliųjų situacijų ar karo metu. Prastomis gyvenimo sąlygomis minimi statiniai naudojami įvairiems visuomenės poreikiams, o ekstremaliųjų situacijų metu juos galima pritaikyti gyventojams apsaugoti nuo atsiradusių gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių. Dažniausiai tokie statiniai yra mokyklos, gimnazijos, kultūros, sporto centrai.

Lankstinukas apie kolektyvinės apsaugos statinius

Kolektyvinės apsaugos statinių sąrašas

Rokiškio rajono savivaldybė, atsižvelgdama į Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2022 m. gegužės 30 d. įsakymu patvirtintas rekomendacijas „Dėl priedangos parinkimo ir ženklinimo rekomendacijų patvirtinimo“, Rokiškio rajone parinko 6 priedangas – pastatų rūsius, pusrūsius, cokolinius aukštus, kurios žymimos specialiuoju ženklu – geltonas kvadrato formos ženklas su žodžiu „PRIEDANGA“ ir žmogaus bei namo simboliais.

Priedanga skirta trumpalaikei (iki kelių valandų) apsaugai slepiantis, kai yra pavojus gyventojų gyvybei ar sveikatai, kilus oro pavojui, nuo tiesioginio ir netiesioginio apšaudymo grėsmės karinės agresijos metu (nuo netiesioginių atakų iš orlaivių, raketų, artilerijos ugnies, nuo skeveldrų, nuolaužų, sprogimo smūgio bangų, atsitiktinių kulkų).

Pažymėtina, kad išlieka Rokiškio rajono savivaldybės parinkti Kolektyvinės apsaugos statiniai, kurie jau yra pažymėti specialiuoju ženklu (lygiakraštis mėlynas trikampis oranžinio fono kvadrate), kurių patalpas būtų galima pritaikyti apsaugoti, sutelkti gyventojus kitų pavojų atveju bei ilgesniam laikui.

Priedangų sąrašas

 

2024 m. registracija į Civilinės saugos mokymo kursus bus paskelbta patvirtinus naujas Civilinės saugos mokymo programas.

Civilinės saugos mokymo kursų (organizuojamų Panevėžio PGV) grafikai
Ugniagesių gelbėtojų mokyklos Civilinės saugos mokymo kursai

Panevėžio PGV Civilinės saugos mokymų paraiškos forma

Startavo informacinė-edukacinė platforma „Mobilizacijos mokykla“!

Karo Ukrainoje ir kitų geopolitinių iššūkių kontekste visuomenėje atsirado poreikis žinoti daugiau ne tik apie išgyvenamumą, bet ir, iš visuotinės gynybos perspektyvos, suvokti, koks kiekvieno piliečio vaidmuo valstybės gynyboje.

Krašto apsaugos ministerija (toliau – KAM) drauge su Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentu prie KAM, siekdami sustiprinti Lietuvos gyventojų žinias ir kurti išorės grėsmėms atsparią visuomenę, spalio 9 d. pristatė informacinę-edukacinę platformą „Mobilizacijos mokykla“, prieinama el. adresu www.MobilizacijosMokykla.lt.

„Mobilizacijos mokykla“ – tai kompleksiniai 1 val. trukmės mokymai, kuriose informacija pateikta paprastai ir aiškiai. Čia galima įgyti žinių apie priimančios šalies paramą, mobilizaciją ir pilietinį pasipriešinimą. Šios trys temos pateikiamos todėl, kad piliečiams reikia žinoti ne tik bazines žinias apie tai, kaip išgyventi karo atveju, bet ir apie tai, kaip funkcionuoja valstybė, ištikus dienai „X“, kokį veiksmą prisiimti gali kiekvienas pilietis. Mokymai yra įgarsinti, vizualizuoti, užduotys pateikiamos lengva žaidybine-kūrybine forma. Pabaigus kursus ir pasitikrinus žinias, sugeneruojamas elektroninis sertifikatas.

Kviečiame apsilankyti www.MobilizacijosMokykla.lt ir mobilizuoti savo žinias!

Plačiau apie piliečių vaidmenį valstybės gynyboje skaitykite https://pasipriesinimas.kam.lt.

 

REKOMENDACIJOS IR PATARIMAI GYVENTOJAMS

Priedangos parinkimo

ir ženklinimo rekomendacijų

2 priedas

1.         Rekomendacijos gyventojams, kaip elgtis, kilus oro pavojui ir kitoms karo grėsmėms, pateiktos Civilinės saugos rekomendacijose, kaip elgtis kilus oro pavojui, kitoms karinėms grėsmėms, patvirtintose Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. 1-341.

2.         Pagrindinės rekomendacijos gyventojams:

2.1.      jei civilinės saugos signalas „Oro pavojus“ užklumpa gatvėje ar kitoje vietoje, kuo skubiau susiraskite artimiausią priedangą, kuri pažymėta specialiuoju žymėjimo ženklu;

2.2.      jei šalia nėra priedangos, pažymėtos specialiuoju žymėjimo ženklu, kuo skubiau susiraskite laikiną priedangą, pasinaudodami vietovėje esančiais, tam tinkamiausiais statiniais, objektais, vietovės nelygumais, infrastruktūra. Kraštutiniu atveju, stengiantis pasislėpti, galima pasinaudoti dauba, grioviu, betonine priedanga, pastato pirmu aukštu, griuvėsiais, vandentiekio šuliniais, statybviete ar pan.;

2.3.      jei turite rūsį, iš anksto paverskite jį priedanga karo metui: geriausiai tinka rūsiai su betoninėmis perdangomis, tvirtomis sienomis;

2.4.      palei sieną sukalkite tvirtas plačias lentynas. Esant reikalui lentynos daiktams sudėti gali būti panaudotos kaip suolai ar gultai;

2.5.      iš anksto apgalvokite apie antrą išėjimą iš rūsio ir, jeigu yra galimybė, įsirenkite jį;

2.6.      rūsyje iš anksto turi būti įrengta ventiliacijos anga. Apgalvokite apie papildomą ventiliaciją – tam tiks apie 150 mm skersmens vamzdis, ir kaip greitai galėsite jį pritaikyti;

2.7.      jei rūsyje turite krosnelę, jos dūmtraukis turėtų būti išvestas į lauką, o grindys po krosnele apsaugotos nuo galimo užsidegimo: išklotos plytomis, uždengtos betonine plokšte ir pan.;

2.8.      rūsio grindis išklokite lentomis ar medžio plokštėmis šilumai sulaikyti;

2.9.      jei rūsys su langais, turėkite maišų. Rūsio langai iš išorės turi būti uždengti smėlio pripiltais maišais, kad į vidų nepatektų skeveldrų, nuolaužų, kulkų ir pan.;

2.10.    atneškite į rūsį nešiojamąją viryklę (dujinę), žibalinę lempą, pravartu turėti žvakių;

2.11.    rūsyje laikykite dalį atsargų (vandens, maisto), šiltų drabužių, būtinųjų reikmenų;

2.12.    vandeniui laikyti turėkite 40 l talpos bidoną ar kitą talpyklą;

2.13.    apgalvokite ir iš anksto nuspręskite, kurioje vietoje įrengsite tualetą. Tam galima naudoti kibirą su dangčiu;

2.14.    pasirenkite galimam priedangos patalpos užgriuvimui, turėkite priedangoje parankinių priemonių (kastuvą, kirtiklį, taip pat tiktų rąstai, vamzdžiai ir pan.).

2.15.    jeigu gyvenate daugiabutyje, tikėtina, kad rūsyje slėpsitės ne vieni, todėl galėsite kooperuotis su kaimynais:

2.15.1. užteks kelių krosnelių visam rūsiui. Jas reikia pastatyti šalia rūsio langų, o dūmtraukius išvesti pro langus;

2.15.2. krosnelės atliks ir apšvietimo funkciją;

2.15.3. galėsite skirti vieną patalpą maistui;

2.15.4. galėsite skirti atskirą patalpą tualetui;

2.15.5. galėsite bendrai gaminti valgį;

2.15.6. galėsite bendrai ieškoti, kaip papildyti maisto produktų ir vandens atsargas.

Gavus pranešimą apie sprogmenį:

Reikia nedelsiant skambinti 112. Jokiu būdu neperduokite tokio pranešimo per E-policijos portalą ir nepersiųskite pranešimo kaip elektroninio laiško policijai. Skambutis 112 – patikimiausias pranešimo šaltinis, garantuojantis greičiausią pagalbą.

 

Perdavus informaciją apie sprogmenį policijai iki pareigūnų atvykimo:

  1. Išlaikyti rimtį ir suburti grupę sprendimus galinčių įgyvendinti žmonių, kuriems  tuo pačiu metu ir nedelsiant pavesti:
  • Įvertinti ar esant poreikiui evakuoti žmones visi praėjimai (durys) yra laisvi ir atsidaro;
  • Informuoti organizacijos narius apie priimtus ir priimamus sprendimus (kad buvo informuotas 112, laukiama policijos ir t.t.), tą daryti reguliariai, skatinti išlaikyti ramybę, informuoti, kokių veiksmų prašoma imtis
  • Prieinamuose viešuose šaltiniuose įvertinti ar tai ne koordinuota ir masinė informacinė ataka;
  • Jeigu yra vaizdo stebėjimo kameros, peržiūrėti patekimo į teritoriją/patalpas kamerų duomenis ar nėra įtartinų asmenų ar veiklos;
  • Gydymo, globos ir panašaus profilio įstaigose, kuriose yra negalinčių savarankiškai judėti žmonių, nedelsiant suburti ir instruktuoti grupę žmonių, kurie pradėtų rengtis galimai evakuacijai;
  • Organizacijos prieigose sudaryti galimybę sklandžiai privažiuoti policijai ir kitoms pagalbos tarnyboms
  1. Jeigu turite bent kiek pagrįstą įtarimą dėl grasinimų realumo (pavyzdžiui: patekimas į patalpas/teritoriją nekontroliuojamas, vaizdo įrašuose ar kitais būdais buvo gauta informacija apie įtartinus asmenis ar tokių asmenų veiklą) – nelaukiant policijos atvykimo būtina imtis evakuacijos.
  2. Tik tada, jeigu sužinojote, jog tapote masinės informacinės atakos taikiniu, patekimas į patalpas kontroliuojamas, pastarosiomis dienomis nebuvo jokių įtartinų asmenų ir (ar) incidentų, o gautas pranešimas yra vienintelė informacija apie sprogimo grėsmę – sulaukite atvykstančių policijos pareigūnų ir nepradėkite evakuacijos.
  3. Pakartotinai neskambinkite telefonu 112, nes esant masinei informacinei atakai, pareigūnai prioritetizuoja tikrintinus objektus.

Į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams:

  • Tiksliai ir operatyviai vykdyti policijos pareigūnų nurodymus bei reikalavimus
  • Pateikti pareigūnams išsamią informaciją, kuri buvo gauta iki policijos atvykimo
  • Pareigūnams atlikus patalpų ar teritorijos apžiūrą sulaukite (pareikalaukite) galutinio ir vienareikšmiško pareigūnų sprendimo dėl galimybės tęsti įprastą veiklą.

 PAPILDOMI PATARIMAI

  1. Nedelsdami imkitės veiksmų, jei gaunate pranešimą su grasinimu apie sprogmenį

Bet kuris personalo narys, turintis tiesioginę telefono liniją, mobilųjį telefoną, kompiuterį ar planšetinį kompiuterį ir t. t. arba turintis bet kokį ryšį su visuomene, gali sulaukti grasinimo susprogdinti. Todėl jūsų darbuotojai turi suprasti iš jų reikalaujamus veiksmus kaip galimą pirmąjį atsaką į grėsmės pranešimą ir jų pareigą rūpintis kitais.

Jei gaunamas grasinimas telefonu:

– Būkite ramūs ir atidžiai klausykite

– Turėkite kur pasižymėti svarbią informaciją;

– Jei įmanoma, neleiskite skambintojui kalbėti ir perspėkite kolegą, kad jis surinktų 112;

– Jei matosi telefone, atkreipkite dėmesį į skambinančiojo numerį;

– Jei grasinimas yra įrašytas pranešimas, užsirašykite kuo daugiau informacijos ir praneškite policijai;

– Jei grasinimas gautas trumpąja žinute, neatsakykite į pranešimą, nepersiųskite ir neištrinkite; atkreipkite dėmesį į siuntėjo numerį ir vadovaukitės policijos patarimais;

– Žinokite, į ką kreiptis savo organizacijoje gavus grasinimą, pvz. pastato apsaugą ar vyresnįjį vadovą, nes jie turės įvertinti grėsmę;

Jei grasinimas pateikiamas akis į akį:

– Pasistenkite prisiminti kuo daugiau skiriamųjų grasinusio asmens bruožų ir stenkitės tiksliai atsiminti, kas buvo pasakyta;

Jei aptinkama raštelyje arba laiške:

– Elkitės kaip su policijos įkalčiais ir neleiskite kitiems žmonėms liesti įtartino daikto;

Jei grasinimas gautas el. paštu arba socialinių tinklų programa:

– Neatsakykite į pranešimą, nepersiųskite ir neištrinkite;

– Atkreipkite dėmesį į siuntėjo el. pašto adresą arba naudotojo vardą / naudotojo ID, skirtą socialinės žiniasklaidos programoms;

– Išsaugokite visus savo organizacijos žiniatinklio žurnalo failus, kad padėtumėte policijos tyrimui.

  1. Gavę pristatytą įtartiną siuntą ar paštą, kurie gali kelti susirūpinimą, būtinai informuokite 112.

Įtartinų siuntų ar pašto bendrieji indikatoriai:

– netikėta prekė, ypač jei ji pristatoma rankiniu būdu;

– paminkštintas vokas (nėra galimybės pajausti kas per daiktas viduje) ar kita stambi pakuotė;

– papildomas vidinis vokas ar kitas turinys, kurį gali būti sunku išimti;

– neaiškus ženklinimas arba per didelis sandarinimas, skatinantis atidaryti tam tikrą galą arba tam tikru būdu;

– keistos formos arba perkreiptos pakuotės;

– voko atvartas pilnai užklijuotas (paprastai voko atvartai palieka nedidelius tarpus kraštuose) pažymėtas kaip „atidaryti tik…“, „asmeninis“ arba „konfidencialus“;

– organizacijai arba pavadinimui (o ne konkrečiam asmeniui) skirtas daiktas;

– netikėta ar neįprasta kilmė (pašto antspaudas ir (arba) grąžinimo adresas);

– nėra grąžinimo adreso arba grąžinimo adreso, kurio negalima patikrinti;

– prastai ar netiksliai adresuotas arba adresas atspausdintas netolygiai ar neįprastai;

– nepažįstamas rašymas ar neįprastas stilius;

– neįprastas pašto antspaudas arba jo nėra;

– daugiau antspaudų nei reikia pakuotės dydžiui ar svoriui;

– riebios dėmės ant pakuotės;

– iš pakuotės sklindantys kvapai.

  1. Rekomendacijos visuomenei apie pastatų ir teritorijų apžiūrą esant pranešimui apie pradėtą sprogmenį

– Įvertinkite skirtingas asmenų grupes, kurios patenka į objektą ar teritoriją, pvz., personalą, lankytojus, ar tie asmenys kelia įtarimą;

– Įsitikinkite, kad jūsų objekte yra aiškios nustatytos taisyklės kaip elgtis darbuotojams nustačius įtartiną asmenį ar paliktą daiktą;

– Atsižvelkite į atvykstančių žmonių skaičių ir kokius daiktus jie atsineša, ar išvaizda (apranga) ir turimi daiktai atitinka sezoniškumą, paros metą, tam tikrą vietą kurioje yra asmenys.

– Įsitikinkite, kad esant reikalui avariniai išėjimai yra efektyvūs ir veikia;

– Įsitikinkite, ar objektuose ar jų teritorijose pakanka apšvietimo tamsesniu paros metu)

– Esant bet kokiam įtarimui – skambinkite 112;

____________

 

Perspėjimo pranešimus galite gauti telefonu

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, įgyvendindamas projektą „Gyventojų perspėjimo ir informavimo, naudojant viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikėjų tinklų infrastruktūrą, sistemos sukūrimas”, įdiegė gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemą, užtikrinančią gyventojų perspėjimą ir informavimą apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją trumpaisiais pranešimais tiesiogiai į gyventojų mobiliuosius telefonus. Todėl jau spalio 17 d. perspėjimo ir informavimo sistemos techninio patikrinimo metu, po elektros sirenų įjungimo, gyventojai bus informuojami ne tik per Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją, regioninius transliuotojus, bet ir trumpaisiais pranešimais į mobiliuosius telefonus, kuriuose yra įjungta korinio transliavimo funkcija.
Jeigu pageidaujate visada gauti perspėjimo pranešimus apie gresiančias ar susidariusias ekstremaliąsias situacijas telefono žinutėmis, jums reikia nustatyti savo telefonus perspėjimo pranešimų priėmimui. Žiūrėti: korinio transliavimo aktyvavimo mobiliuosiuose telefonuose atmintinė.
Daugiau informacijos apie šią sistemą pateikiama Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos tinklalapyje adresu http://www.vpgt.lt, paspaudus ant žemiau esančios nuorodos:

 

PRIMENAME, KAD ŠI PASLAUGA GYVENTOJAMS YRA NEMOKAMA

Apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją gyventojai perspėjami šiais civilinės saugos signalais: įspėjamuoju garsiniu signalu „Dėmesio visiems“ ir įspėjamaisiais, balsu skelbiamais signalais

Gyventojai gali būti perspėjami ir informuojami ne tik sirenomis, bet ir panaudojant šiuolaikinę korinio transliavimo (angl. Cell Broadcast) technologiją, siunčiant trumpuosius pranešimus į gyventojų mobiliuosius telefonus.

Atsižvelgiant į įvykio mastą, civilinės saugos signalas gali būti perduodamas ūkio subjektų vadovų, savivaldybių administracijų direktorių sprendimu. Valstybės mastu šį signalą skelbia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos informacija

Vykstant karui Ukrainoje, Rusijai grasinant branduolinio ginklo panaudojimu, mūsų šalies gyventojai skuba pasirūpinti kalio jodido tablečių atsargomis. Žmonės klausia, kada ir kaip naudoti kalio jodidą.
Lietuvos Respublikos sveikatos ministerija primena, kad apie bet kokį gresiantį pavojų, susijusį su radioaktyviųjų medžiagų pasklidimu Lietuvoje, RSC nedelsiant informuos atsakingas institucijas ir gyventojus bei pateiks rekomendacijas dėl apsaugomųjų veiksmų taikymo. Radiacinio fono Lietuvoje stočių teikiamus duomenis galima stebėti ČIA.
Kalio jodido tabletės apsaugo skydliaukę tik nuo žalingo radioaktyviojo jodo poveikio. Šias tabletes reikia vartoti tik Sveikatos apsaugos ministerijai rekomendavus, įvykus branduolinei avarijai veikiančioje atominėje elektrinėje. Laiku suvartojus kalio jodidą, skydliaukė užblokuojama (prisotinama) stabiliuoju jodu ir taip apsaugoma nuo įkvėpto ir su maistu patekusio radioaktyviojo jodo kaupimosi joje ir sukeliamos žalos. Reikia žinoti, kad netinkamai vartojamos tabletės kelia pavojų sveikatai. Negalima šių tablečių vartoti savo nuožiūra.
Skydliaukės apsaugai branduolinės avarijos atveju jokiu būdu netinkami vartoti vaistinėse parduodami vaistiniai preparatai – spiritiniai jodo tirpalai ar jodo purškalai, skirti burnos gleivinei gydyti, taip pat maisto papildai su jodu ir pan., nes jie neapsaugotų skydliaukės nuo radioaktyviojo jodo žalingo poveikio. Spiritinis jodo tirpalas yra skirtas tik išoriniam vartojimui – tepti ant odos, jodo burnos gleivinės purškalai, skirti gerklės ligoms gydyti. Šių preparatų veiklioji medžiaga yra tiesiog jodas, kuris yra stipriai oksiduojančiai ir toksiškai veikianti medžiaga, galinti sukelti cheminių audinių nudegimų ir apsinuodijimą, todėl jokiais būdais jo negalima gerti, net ir skiedžiant vandeniu.

Siekiant apsaugoti Lietuvos gyventojus nuo galimos avarijos Baltarusijos atominės elektrinės metu aplinkoje pasklidusio radioaktyviojo jodo žalingo poveikio, 2020 metais valstybės lėšomis buvo įsigyta ir 100 km atstumu nuo Baltarusijos atominės elektrinės esančioms savivaldybėms perduota 4 mln. kalio jodido tablečių. Pagal išsakytus poreikius kalio jodido tabletės buvo išdalintos Švenčionių, Vilniaus rajono, Vilniaus miesto, Varėnos, Šalčininkų, Trakų, Elektrėnų, Kaišiadorių, Širvintų, Ukmergės, Molėtų, Anykščių, Utenos, Ignalinos, Zarasų ir Visagino savivaldybėms. Kokiu būdu išdalinti tabletes savo gyventojams, sprendė pačios savivaldybės. Sveikatos apsaugos ministerija rekomendavo perduoti tabletes gyventojams jų asmeniniam saugojimui arba saugoti jas savivaldybių numatytose patalpose taip, kad branduolinės avarijos atveju tabletes per 2–3 val. būtų galima paskirstyti gyventojams.

 

Parengta pagal LR Sveikatos apsaugos ministerijos informaciją

1. Kilus radiaciniam pavojui dėl branduolinės avarijos ar panaudoto branduolinio ar radiologinio sprogstamojo įtaiso ar bombos, dėl kurio susidarė radioaktyviųjų medžiagų dalelių debesis:

1.1. klausykite pranešimų per Lietuvos nacionalinio radijo ar televizijos programą;

1.2. nepasiduokite panikai, perspėkite artimuosius, kaimynus;

1.3. jei važiuojate automobiliu – sandariai uždarykite langus, išjunkite vėdinimo ir šildymo sistemas, ventiliatorius, užsidenkite kvėpavimo takus. Skubėkite namo ar į darbą, ar į kitą visuomeninį pastatą, jei esate netoli. Jei visuomeninių pastatų pasiekti neįmanoma, sustokite saugioje vietoje, jei karšta – pavėsyje ir, išjungę automobilio variklį, klausykite radijo pranešimų. Toliau važiuoti ar išlipti galite, tik kai bus paskelbtas atitinkamas pranešimas;

1.4. jei esate netoli nelaimės, sprogimo vietos – nelieskite jokių daiktų, jie gali būti radioaktyvūs:

1.5. negerkite, nevalgykite, nerūkykite užterštoje vietoje ar šalia jos;

1.6. jei esate lauke, eikite į vidų;

1.7. jei esate uždarose patalpose, kurių sienos ir langai nepažeisti, pasirinkite slėptuve vidinėje pastato dalyje esančią patalpą su kuo mažiau langų arba eikite į rūsį. Jei langai išdužę – pagal galimybę pasirinkite kitą saugų kambarį, esantį pastato gilumoje;

1.8. išjunkite vėdinimo, oro tiekimo, kondicionavimo sistemas, uždarykite langus, orlaides, dūmtraukių sklendes, uždenkite vėdinimo angas, patikrinkite, ar nėra plyšių, užsandarinkite lipnia juosta būsto langus ir duris;

1.9. pasirūpinkite vaikais ir kitais artimaisiais, kuriems reikia pagalbos;

1.10. jei būtina išeiti į lauką, saugokite kvėpavimo takus nuo dulkių ir dūmų: užsidenkite vienkartine kauke, nosine ar rankšluosčiu. Jei turite, dėvėkite dujokaukę ar respiratorių;

1.11. suvarykite netoli esančius gyvulius, naminius gyvūnus į tvartus, pastatus, uždarykite šiltnamius, uždenkite šulinius;

1.12. grįžę iš lauko, būtinai nusivilkite viršutinius drabužius, nusiaukite batus ir, sudėję juos į polietileninį maišą, išneškite iš gyvenamųjų patalpų. Tada kruopščiai su muilu nusiprauskite duše, ypač atidžiai būtina išsitrinkti galvą;

1.13. kruopščiai nuprauskite lauke buvusius naminius gyvūnus (kates, šunis ir kt.);

1.14. valgyti ir gerti galima tik maistą ir gėrimus, kurie buvo sandariai uždaryti – konservus, gėrimus buteliuose, sandariose pakuotėse. Kitą maistą ir vandenį bus galima vartoti leidus visuomenės sveikatos specialistams;

1.15. jei nurodyta evakuotis, pasiimkite būtiniausius daiktus:

1.15.1. pirmosios medicinos pagalbos vaistinėlę. Nepamirškite reguliariai vartojamų vaistų;

1.15.2. dokumentus (pasas, gimimo ir santuokos liudijimas, atestatas, diplomas, nuosavybės dokumentai);

1.15.3. pinigus (grynieji pinigai, kreditinės kortelės, vertybiniai popieriai, brangenybės);

1.15.4. šeimos relikvijas, kelias nuotraukas;

1.15.5. ilgai negendančių maisto produktų (2–3 dienoms);

1.15.6. geriamojo vandens;

1.15.7. reikalingų drabužių (pagal sezoną);

1.15.8. tualetinius reikmenis;

1.15.9. asmeninės apsaugos priemones (jei turite);

1.15.10. nešiojamąjį radijo imtuvą ir žibintuvėlį, atsarginius elementus, degtukus, konservų atidarytuvą;

1.15.11. mobilųjį telefoną ir jo įkroviklį;

1.16. jodo tabletes pradėkite vartoti tik tuomet, kai apie tai bus paskelbta per visuomenės informavimo priemones https://sam.lrv.lt/lt/naujienos/islikime-ramus-radiacinis-fonas-nepakites-kalio-jodido-tableciu-siuo-metu-gerti-nereikia 

1.17. vienkartinė stabiliojo jodo dozė apsaugo skydliaukę 24 valandas. Naujagimiams iki 1 mėnesio amžiaus skiriama vienkartinė stabiliojo jodo dozė. Nėščioms ir maitinančioms moterims – ne daugiau kaip dvi vienkartinės dozės. Kitoms gyventojų grupėms gali būti skiriamos kelios vienkartinės dozės, bet ne daugiau kaip 10. Geriausia jodo tabletes gerti po valgio. Vaikams patogu jas duoti ištirpintas bet kokiame gėrime ar skystuose vaikų maisto produktuose. Ištirpintos tabletės išgeriamos nedelsiant, nes greitai tampa neaktyvios.

1.18. neturint tablečių, galima vartoti 5 % jodo tinktūrą: vaikams iki 2 metų 1–2 lašai 5 % jodo tinktūros skiriami 3 kartus per dieną ne ilgiau kaip 7 paras. Vaikams nuo 2 metų ir suaugusiesiems skiriami 3–5 lašai 5 % jodo tinktūros 3 kartus per dieną ne ilgiau kaip 7 paras;

1.19. stabiliojo jodo preparatai veikia tik skydliaukę, bet neapsaugo nuo kitų jonizuojančiosios spinduliuotės rūšių poveikio. Be to, dalis žmonių yra alergiški jodui ar turi skydliaukės susirgimų. Tokiu atveju siūlome iš anksto pasikonsultuoti su gydytoju;

1.20. būkite įsijungę Lietuvos nacionalinio radijo ar televizijos programą, klausykite skelbiamų pranešimų bei vykdykite civilinės saugos rekomendacijas.

2. Jei radote neįprastomis aplinkybėmis (transporto avarijos metu, viešoje vietoje ir t.t.) ar pamatėte daiktą, pažymėtą radioaktyviuoju ženklu:

2.1. nedelsdami skambinkite bendruoju pagalbos telefono numeriu 112 ir informuokite apie radinį;

2.2. laikykitės kuo toliau nuo daiktų, pažymėtų radioaktyvumo ženklu, bet kokio regimo dūmų ar garų šaltinio;

2.3. nelieskite jokių daiktų, esančių aplinkui, nes jie gali būti radioaktyvūs;

2.4. kuo skubiau išeikite iš pavojingos zonos. Eikite prieš vėją nuo įvykio vietos. Saugus nuotolis nuo galimai užterštos zonos ribos – mažiausiai 30–50 metrų;

2.5. patarkite žmonėms kuo toliau pasitraukti nuo įvykio vietos, kol atvyks specialiosios tarnybos;

2.6. sužeistieji įvykio vietoje taip pat gali būti užteršti radioaktyviosiomis medžiagomis;

2.7. negerkite, nevalgykite, nerūkykite zonoje, kurioje esate, nes ji gali būti užteršta;

2.8. laukite, jei įmanoma, saugioje vietoje atvykstančių tarnybų ir informuokite jas apie įvykio aplinkybes;

2.9. jei išėjote anksčiau nei atvyko specialistai, grįžę namo, pasikeiskite viršutinius drabužius ir sudėkite juos į polietileninį maišą, nusiplaukite rankas, nusiprauskite veidą, jei turite galimybę – nusiprauskite duše ir klausykite skelbiamų per Lietuvos nacionalinį radiją ar televiziją pranešimų ir vykdykite civilinės saugos rekomendacijas.

Siekdamas šviesti Lietuvos gyventojus radiacinės saugos klausimais, Radiacinės saugos centras (toliau – RSC) bendradarbiauja su visuomenės sveikatos specialistais, kurie skleidžia RSC informaciją savo savivaldybių gyventojams.

Daugiau informacijos apie pasirengimą branduolinei ar radiologinei avarijai galite rasti:

  • Ekstremalioms situacijoms pasirengti skirtoje svetainėje lt72.lt
  • Radiacinės saugos centro interneto svetainės skiltyje „Ką reikia žinoti apie pasirengimą branduolinei avarijai?“ https://bit.ly/3KZREn3
  • Interaktyviame elektroniniame mokyme apie jonizuojančiąją spinduliuotę – radiacija.eu
  • Leidinys „Rekomendacijos gyventojams: kaip elgtis, jeigu įvyktų branduolinė arba radiologinė avarija?” https://bit.ly/3MXbNfn

 

Mažai yra žinomų atvejų apie radioaktyviųjų medžiagų panaudojimą piktavališkais (terorizmo) tikslais, todėl natūralu, kad šiuo metu gyventojus pasiekianti įvairi informacija apie galimą ,,nešvarios bombos“ panaudojimą kelia klausimų, kas yra ta ,,nešvari bomba“, kokiais tikslais ji naudojama ir kaip elgtis, jai sprogus.

Nešvari bomba yra įtaisas, kuriame prie įprastų sprogstamųjų medžiagų, pvz., dinamito, pridedama radioaktyviųjų medžiagų.

Mokslininkai sutaria, kad net ir gerai sukonstruota ,,nešvari bomba“ daugiau žalos padarytų dėl sprogimo, o ne dėl pasklidusios radiacijos. Didesnį radioaktyviųjų medžiagų kiekį nėra lengva įsigyti ir sudėtinga jas saugiai pridėti prie sprogstamųjų medžiagų. Pagrindiniai tokios bombos panaudojimo tikslai – radioaktyviosiomis medžiagomis užteršti aplinką (dirvožemį, orą, gyvenamuosius ir visuomeninės paskirties statinius ir pan.) bei daryti poveikį žmonių psichinei sveikatai, kuris nebūtų susijęs su realiu radiologiniu pavojumi, o nulemtas baimės ir nerimo  dėl galimų sveikatos pakenkimų (vėžinių susirgimų, apsigimimų atsiradimo tikimybės ir pan.).

,,Nešvarios bombos“ sprogimo sukelta žala priklausytų nuo sprogstamosios medžiagos galingumo, tačiau toks sprogimas sukeltų daug nepatogumų – reikėtų organizuoti paveiktoje teritorijoje esančių žmonių radioaktyviojo užterštumo kontrolę, dezaktyvuoti radioaktyviosiomis medžiagomis užterštus žmones, gali prireikti įvesti vietinių maisto produktų vartojimo ir tarptautinės prekybos apribojimus, dezaktyvuoti užterštus statinius, teritorijas ir pan. Visi šie darbai būtų didelė ekonominė našta.

Atkreipiame dėmesį į tai, kad, sprogus ,,nešvariai bombai“ būnant atviroje radioaktyviosiomis medžiagomis užterštoje vietovėje, galima išorinė apšvita, o įkvėpus ar prarijus radioaktyviųjų medžiagų – vidinė apšvita. Siekiant sumažinti sprogusios ,,nešvarios bombos“ galimą radiacijos žalą sveikatai, gyventojams reikia žinoti ir prireikus taikyti šias paprastas apsaugos priemones.

Jeigu, sprogus ,,nešvariai bombai“, esate lauke netoli sprogimo vietos:

  • Užsidenkite nosį ir burną bet kokiu turimu audiniu, taip sumažinsite pavojų įkvėpti radioaktyviųjų dulkių ar dūmų.
  • Nelieskite jokių daiktų, skeveldrų, pasklidusių po sprogimo – jie gali būti radioaktyvūs.
  • Laikykitės kuo toliau nuo matomų dūmų ar garų vietos. Mažiausias saugus atstumas nuo sprogimo vietos yra apie 30–50 metrų.
  • Sprogimo vietoje ar šalia jos negerkite, nevalgykite, nerūkykite.
  • Skubiai eikite į arčiausiai esantį pastatą, kurio sienos ir langai nėra pažeisti. Tai apsaugos nuo radiacijos.
  • Įėję į pastato vidų, nusivilkite išorinius drabužius ir, jeigu turite, įdėkite juos į plastikinį maišelį. Į maišelį įdėkite ir audinį, kuriuo buvote užsidengę nosį ir burną. Neturint plastikinio maišelio, nusivilktus viršutinius drabužius laikykite kuo atokiau nuo žmonių, geriausiai, jei yra, kitoje patalpoje. Nusivilkus viršutinius drabužius radioaktyvųjį užterštumą galima sumažinti iki 90 proc.
  • Radioaktyviosiomis medžiagomis galimai užterštus drabužius laikykite tol, kol kompetentingos institucijos nurodys, kaip toliau juos tvarkyti.
  • Jeigu yra galimybė, nusiprauskite po dušu arba nusiplaukite atviras kūno vietas drungnu vandeniu ir muilu. Ištrinkite plaukus.
  • Klausykitės pranešimų per radiją ir televiziją ir elkitės pagal teikiamas rekomendacijas.

Jeigu, sprogus ,,nešvariai bombai“, esate patalpoje netoli sprogimo vietos:

  • Jei pastato sienos ir langai nepažeisti, likite pastate.
  • Uždarykite visus langus, lauko duris, židinio sklendes bei išjunkite ventiliatorius ir šildymo bei oro kondicionavimo sistemas.
  • Jei pastatas buvo smarkiai apgadintas, skubiai eikite į artimiausią pastatą, kuriame sienos ir langai nepažeisti.
  • Jei turite išeiti į lauką, užsidenkite nosį ir burną audiniu. Grįžę į pastatą, nusivilkite išorinius drabužius ir, jeigu turite, įdėkite juos į plastikinį maišelį. Į maišelį įdėkite ir audinį, kuriuo buvote užsidengę nosį ir burną. Neturint plastikinio maišelio, nusivilktus viršutinius drabužius laikykite kuo atokiau nuo žmonių, geriausiai, jeigu yra, kitoje patalpoje.
  • Radioaktyviosiomis medžiagomis galimai užterštus drabužius laikykite tol, kol kompetentingos institucijos nurodys, kaip toliau juos tvarkyti.
  • Jeigu yra galimybė, nusiprauskite po dušu arba nusiplaukite atviras kūno vietas drungnu vandeniu ir muilu. Ištrinkite plaukus.
  • Klausykitės pranešimų per radiją ir televiziją ir elkitės pagal teikiamas rekomendacijas.

Kaip elgtis sprogus ,,nešvariai bombai“

Pavojingi radiniai Rokiškio rajono savivaldybės teritorijoje – nuo karų likę sprogmenys: minos, granatos, artilerijos sviediniai ir kt. Nors jų randama visus metus, bet daugiausia pavasario, vasaros ir rudens sezonais. Gyventojai juos aptinka tvarkydami aplinką, vykdydami kasimo darbus, ruošdami dirvas sėjai, rinkdami uogas ir grybus ar nuimdami derlių.  Sprogmenys nuo ilgo buvimo žemėje surūdijo, jų saugikliai tapo nesaugūs, todėl neatsargus elgesys su jais gali baigtis labai skaudžiai. Pastebėta, kad kai kurie žmonės nesupranta tokių radinių keliamo pavojaus ir juos parsineša namo arba jį palieka radimo vietoje.

Rokiškio rajono savivaldybės administracija primena gyventojams ką daryti radus pavojingą radinį?

Nelieskite įtartino daikto ar sprogmens. Įsidėmėkite – kol jūs nepaliesite sprogmens, greičiausiai jis nesprogs.

Tuo pačiu keliu pasitraukite nuo įtartino daikto ar sprogmens saugiu atstumu. Kas yra saugus atstumas? Yra sakoma, „jei tu matai bombą – bomba mato tave“, todėl reikia pasitraukti kuo toliau ar pasislėpti už patvarios konstrukcijos, geriausia pastato.

Atkreipkite dėmesį, ar virš jūsų galvos nėra langų. Įvykus sprogimui, dūžtančių langų šukės gali jus sužeisti. Apie įtartiną daiktą ar sprogmenį nedelsiant praneškite 112.

Dažnai žmonės nesiryžta pranešti policijai apie rastus įtartinus daiktus ar sprogmenis dėl dviejų priežasčių: jie nėra įsitikinę, kad rastas daiktas yra sprogmuo ir todėl bijo būti apkaltinti melagingu pranešimu. Pirma – jūs nesate specialistas, todėl negalite ir neprivalote tiksliai nustatyti, ar įtartinas daiktas yra sprogmuo. Klysti yra žmogiška. Geriau išminuotojams patikrinti įtartiną daiktą, kuris nėra sprogmuo, nei atvykti į įvykio vietą po sprogimo. Antra – baudžiama tik jei jums iš anksto žinoma, kad tai nėra sprogmuo ir jei jūs, skatinami chuliganiškų ar kitų paskatų, pranešate apie rastus sprogmenis. Iki atvyks pareigūnams pasistenkite, kad į pavojingą teritoriją nepatektų kiti asmenys, arba pavojingoje teritorijoje jau esantys asmenys pasitrauktų saugiu atstumu. Vienam tai atlikti yra sunku, todėl paprašykite kitų asmenų pagalbos.

Būtinai sulaukite pareigūnų. Nes tik jūs galėsite tiksliai nurodyti įtartino daikto ar sprogmens buvimo vietą bei apibūdinti jį.

Kaip elgtis, jei radote įtartiną daiktą?

Įtartinu daiktu gali būti bet kuris be priežiūros paliktas lagaminas, portfelis, krepšys, ar paketas, taip pat bet kuris į sprogmenį panašus įtaisas arba netipiškas daiktas, turintis neaiškią, nesuprantamą ir įtartiną konstrukciją. Taigi kiekvienas daiktas, sukėlęs Jūsų įtarimą, laikomas įtartinu. Jūsų intuicija yra geriausia priemonė, padėsianti aptikti sprogstamąjį užtaisą ir užkirsti kelią nelaimei.

1. Esant biologinei taršai:

1.1. klausykite pranešimų per Lietuvos nacionalinio radijo ar televizijos programą;

1.2. nepasiduokite panikai;

1.3. nevartokite produktų, kurie nėra termiškai apdoroti, arba naudokite tik tuos produktus, kurie buvo sandariai uždaryti, vartokite tik virintą vandenį;

1.4. laikykitės asmens higienos reikalavimų;

1.5. patalpas ir liečiamus paviršius valykite drėgna šluoste;

1.6. pajutę pirmuosius sveikatos sutrikimus: pykinimą, vėmimą, viduriavimą, kylančią temperatūrą – tuoj pat kreipkitės į asmens sveikatos priežiūros specialistus.

2. Kilus įtarimui, kad į aplinką pateko biologinis agentas:

2.1. išjunkite patalpoje ar teritorijoje esančius ventiliatorius ir pastato oro kondicionavimo sistemą;

2.2. nedelsdami palikite patalpą ar teritoriją;

2.3. patalpoje sandariai uždarykite duris ir langus arba aptverkite vietovę, kur gali būti biologinis agentas, stenkitės, kad į patalpą ar teritoriją niekas neįeitų;

2.4. nedelsdami praneškite savo institucijos vadovui ir skambinkite bendruoju pagalbos telefono numeriu;

2.5. surašykite visus kambaryje, patalpoje ar teritorijoje buvusius asmenis, kad atsakingų institucijų specialistai galėtų nedelsdami vykdyti židinio lokalizavimo, padarinių šalinimo darbus ir teikti skubią medicinos pagalbą.

https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.E54C8A6DC7A6

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau –VMVT) informuoja, kad Šalčininkų, Alytaus ir Varėnos rajonuose nustačius afrikinį kiaulių marą (toliau –AKM), kiekvienas medžioklės plotų naudotojas visoje Lietuvoje privalo imtis šių priemonių:

1. visų sumedžiotų šernų mėginiai turi būti pristatyti į atitinkamą teritorinę VMVT, esančią kiekviename rajone (teritorinių VMVT sąrašus galite rasti pasinaudodami šia nuoroda –http://www2.vmvt.lt/lt/top/struktura.ir.kontaktai/kontaktai/#mapas) AKM ir klasikinio kiaulių maro tyrimams. Mėginys turi būti pristatomas tokiu būdu, kad neužterštų aplinkos ar transporto priemonės AKM virusu.

2. Medžioklės būrelio/klubo atstovas dėl mėginių ėmimo priemonių privalo kreiptis į VMVT teritorines VMVT, kurios kontroliuoja jų medžioklės plotų vienetus arba, vykdydamas VMVT teritorines VMVT nurodymus, imti į nurodytas švarias mėginių ėmimo priemones.

3.Medžiotojai privalo pateikti medžioklės vadovui šiuos medžioklės metu sumedžiotų šernų mėginius:

kraują (kraujas turi būti paimtas ne iš šūvio vietos);

abu inkstus;

visą blužnį;

esant galimybei – limfinius mazgus.

Kaip paimti kraujo mėginį nurodytą pridedamame lankstinuke.

kraujo mėginiai turi būti paimami į sandarius mėgintuvėlius ar indelius;

organų mėginiai turi būti sudėti į švarų plastikinį maišelį ir papildomai į kitą plastikinį maišą ar krepšį, kad nebūtų išplatintas AKM ir klasikinio kiaulių maro virusas;

Mėginius būtina pristatyti į atitinkamą VMVT teritorinį padalinį, kurios specialistai visus mėginius pristatys į Nacionalinį maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutą.

4. medžioklės plotų naudotojai, kurių medžioklės plotai patenka į grėsmės zoną(Alytaus, Druskininkų, Lazdijų, Varėnos, Šalčininkų ir Trakų rajonuose), privalo užtikrinti, kad sumedžiotų šernų skerdena turi būti laikomi izoliuotai, nedalinama, VMVT teritorinei VMVT nurodytoje vietoje, kol nebus gauti neigiami afrikinio ir klasikinio kiaulių maro tyrimų rezultatai.

5. medžioklės plotų naudotojai, kurių medžioklės plotai nepatenka į grėsmės zoną,privalo užtikrinti, kad išdorotų šernų skerdenos būtų laikomos tokiu būdu, kad būtų užtikrintas skerdenos atsekamumas (net ir ją padalinus), kol bus gauti neigiami afrikinio ir klasikinio kiaulių maro tyrimų rezultatai. Nustačius afrikinio ir klasikinio kiaulių maro atvejį medžioklės plotų naudotojai privalo užtikrinti skubų visos skerdenos ar jos dalių surinkimą ir sunaikinimą bei sąlyčio vietos su užkrėsta skerdena dezinfekavimą.

6. Medžioklės plotų naudotojai turi sumedžiotus šernus tvarkyti tik tinkamai įrengtose pirminio žvėrių apdorojimo aikštelėse. Sumedžiotų gyvūnų skrodimo ir dorojimo atliekos, plėšriųjų gyvūnų kūnai turi būti sumesti į apdorojimo aikštelės žvėrienos atliekų duobę, kuri turi būti sandariai uždaryta.

7. Rekomenduojame po sumedžiotų šernų dorojimo apdoroti (apipurkšti) dezinfekcinėmis medžiagomis, veikiančiomis prieš Afrikinio ir klasikinio kiaulių maro virusus (Pvz. Ecocid, Virocid, VirkonS, TH5, Calgonit bei kitais) gyvūnų dorojimo vietą, įrankius bei kitus objektus, kurie turėjo sąlytį su išdorotais šernais. Medžioklės plotų naudotojai taip pat privalo užtikrinti tinkamą medžiojamųjų gyvūnų apdorojimą, maistui skirtos medžiojamųjų gyvūnų mėsos veterinarinį patikrinimą ir tinkamą šalutinių gyvūninių produktų tvarkymą tokiu būdu, kad neišplatintų AKM viruso.

8. Kiekvienas medžiotojas privalo laikytis minimalių biosaugos priemonių, tokių kaip drabužių, įrangos ir transporto priemoniųvalymas, o jei reikia (pvz. transportavus nugaišusį rastą gyvūną) –ir dezinfekavimu po medžioklės.

9. medžiotojai, kurių medžioklės plotuose randami gaišę laukiniai gyvūnai, turi jų neliesti, nevartyti, vengti tiesioginio kontakto su gaišenomis ir nedelsiant (ne vėliau kaip per 2 val.) kreiptis į VMVT teritorinius padalinius bei vykdyti VMVT tarnybos pareigūnų tolimesnius nurodymus. Nugaišusių laukinių gyvūnų vietos bus nedelsiant išdezinfekuotos preparatais, kurie naikina AKM ir klasikinį kiaulių maro virusus.

10. medžiotojai privalo tikrinti kiekvieną sumedžiotą šerną ir, bendradarbiaujant su VMVT teritorinėmis VMVT, pristatyti nustatytą VMVT kiekį mėginių iš sumedžiotų šernų dėl AKM ir klasikinio kiaulių maro.

11. Medžioklės ploto vienetų naudotojai privalo neįrenginėti šernų šėryklų prie kiaulių laikymo vietų tam, kad laukiniai gyvūnai nebūtų masinami į ūkinių gyvūnų laikymo vietas.

12. NENAUDOKITE šernų šėrimui virtuvės, viešojo maitinimo įmonių atliekų, šernams nebūdingų pašarų, pašarų, įsigytų iš nepatvirtintų prekybos vietų, nes jie gali būti UŽKRATO ŠALTINIS.

Rastas gyvūnas neturi būti judinamas, kol jo neapžiūrės veterinarijos specialistai ir nebus paimti mėginiai užkrečiamųjų ligų tyrimams.

Medžiotojai, pastebėję padidėjusį laukinių gyvūnų gaišimą ar radus nugaišusį laukinį gyvūną, raginami visuomet elgtis taip, kaip nustačius gyvūnų užkrečiamąją ligą ir imtis visų būtinų priemonių, kad liga nebūtų išplatinta.

Įtarus ligą nedelsiant informuoti Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą visą parą veikiančiu nemokamu telefonu 8 800 40 403 arba tiesiogiai kreiptis į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybos teritorinį padalinį, kurį galite rasti kiekviename rajone ar pranešti privačiam veterinarijos gydytojui.

Atmintinė medžiotojui

 Tvartą aptverkite tvora, kad būtų išvengta kontakto su šernais.
 Jeigu dalyvavote medžioklėje art išdorojant šerną, tvarkėte išknistą dirvą ar lankėtės kitame kiaulių ūkyje, į savo tvartą eikite tik nusiprausę, persirengę ir pasikeitę avalynę.
 Neleiskite pašalinių žmonių į savo tvartą, ribokite transporto priemonių įvažiavimą į kiemą.
 Prieš darbus tvarte ir juos baigus, persirenkite, persiaukite, švariai nusiplaukite rankas. Dėvėkite tik darbui tvarte skirtus drabužius ir avalynę.
 Kiaules šerkite tik termiškai apdorotu pašaru. Šių metų grūdus nuplikykite arba palaikykite sandėlyje ne mažiau kaip mėnesį.
 Pakratams nenaudokite šiaudų, atvežtų tiesiai iš lauko. Juos palaikykite sausoje vėdinamoje vietoje ne mažiau kaip 3 mėn.
 Pašarus pirkite tik iš patikimų pardavėjų, saugokite juos nuo aplinkos veiksnių ir kenkėjų.
 Tvarte reguliariai naikinkite graužikus, vabzdžius ir kitus kenkėjus, nes jie gali pernešti virusą.

ĮRENKITE DEZINFEKCINIUS KILIMĖLIUS

Prie kiekvieno įėjimo į tvartą ir jo pagalbines patalpas įrenkite dezinfekcinius kilimėlius. Tai gali būti negili tvirta dėžė, pripilta pjuvenų ir sulaistyta veterinarijos vaistinėje įsigytu dezinfekciniu skysčiu, veikiančiu AKM ir klasikinio kiaulių maro virusą. Galima naudoti veterinarijos vaistinėje ar specializuotoje parduotuvėje įsigytą dezokilimėlį, kurį taip pat reikia aplaistyti dezinfekciniu skysčiu. Dazinfekcinio skysčio būtina reguliariai papildyti.

DRAUDŽIAMA

 laikyti kiaules lauke;
 šerti jas maisto atliekomis, nenuplikytais grūdais, šviežia (neplikyta) žole;
 į tvartą įsinešti gyvūninio maisto.

BŪTINA

Užregistruoti kiaulių laikymo vietas ir kas ketvirtį deklaruoti laikomų kiaulių skaičių VMVT teritoriniame padalinyje arba apylinkės seniūnijose. Taip pat galima šią informaciją perduoti privačiam veterinarijos gydytojui.

KĄ DARYTI SUSIRGUS KIAULEI?

Jeigu kiaulė neėda, karščiuoja, yra apatiška, svirduliuoja, vemia, viduriuoja, ji serga.
Įtarus ligą, reikia nedelsiant informuoti VMVT visą parą veikiančiu nemokamu telefono numeriu 8 800 40403, kreiptis į Rokiškio VMVT arba pranešti privčiam veterinarijos gydytojui.

KAS GRĘSIA NESILAIKANT REIKALAVIMŲ?

 įspėjimas arba bauda nuo 29 iki 579 Eur, kiaulininkystės komplekso atsakingam asmeniui – iki 2317 Eur;
 ligos atveju nepriklauso kompensacija už nugaišusias ir sunaikintas kiaules;
 nebus skirta Europos Sąjungos ir valstybės finansinė parama.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos
Rokiškio valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba

EKSTREAMLIŲJŲ SITUACIJŲ PREVENCIJOS PRIEMONĖS

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

ROKIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖS KOMISIJOS