Sena svetainė

Civilinė sauga ir mobilizacija

Internetiniame puslapyje www.lt72.lt rasite aktualią civilinės saugos informaciją

Perspėjimo pranešimus galite gauti telefonu

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, įgyvendindamas projektą „Gyventojų perspėjimo ir informavimo, naudojant viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikėjų tinklų infrastruktūrą, sistemos sukūrimas”, įdiegė gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemą, užtikrinančią gyventojų perspėjimą ir informavimą apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją trumpaisiais pranešimais tiesiogiai į gyventojų mobiliuosius telefonus. Todėl jau spalio 17 d. perspėjimo ir informavimo sistemos techninio patikrinimo metu, po elektros sirenų įjungimo, gyventojai bus informuojami ne tik per Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją, regioninius transliuotojus, bet ir trumpaisiais pranešimais į mobiliuosius telefonus, kuriuose yra įjungta korinio transliavimo funkcija.
Jeigu pageidaujate visada gauti perspėjimo pranešimus apie gresiančias ar susidariusias ekstremaliąsias situacijas telefono žinutėmis, jums reikia nustatyti savo telefonus perspėjimo pranešimų priėmimui. Žiūrėti: korinio transliavimo aktyvavimo mobiliuosiuose telefonuose atmintinė.
Daugiau informacijos apie šią sistemą pateikiama Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos tinklalapyje adresu http://www.vpgt.lt, paspaudus ant žemiau esančios nuorodos:

 

PRIMENAME, KAD ŠI PASLAUGA GYVENTOJAMS YRA NEMOKAMA

Kas yra mobilizacija?
Mobilizacija yra valstybės, savivaldybių institucijų ar įstaigų ir ūkio subjektų veiklos pertvarkymas rengiantis individualiai ar kolektyvinei valstybės gynybai, taip pat pasirengimas suteikti reikiamą priimančiosios šalies paramą sąjungininkų ginkluotosioms pajėgoms.
Mobilizacijos metu, kai būtina ginti Tėvynę arba vykdyti Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus, taip pat numatomas karo prievolininkų šaukimas į privalomąją karo tarnybą.

Kas skelbia mobilizaciją?
Mobilizaciją skelbia Lietuvos Respublikos Seimas Prezidento siūlymu. Esant ginkluotam užpuolimui, kai kyla grėsmė valstybės suverenumui ar teritorijos vientisumui, – Prezidentas priima sprendimą išleisdamas dekretą ir teikia jį tvirtinti artimiausiame Seimo posėdyje, o tarp Seimo sesijų – nedelsdamas šaukia neeilinę sesiją.
Mobilizacija gali būti dalinė arba visuotinė.

Kur skelbiama apie mobilizacijos pradžią?
Pranešimas apie mobilizaciją nedelsiant skelbiamas per žiniasklaidos priemones.
Karo prievolininkus papildomai asmeniškai informuoja už karo prievolę atsakingi kariuomenės padaliniai.
Visuotinės mobilizacijos atveju skelbime nurodoma, kad prasideda visuotinė mobilizacija ir jos skelbimo pagrindas.
Dalinės mobilizacijos atveju skelbime nurodomas tokios mobilizacijos skelbimo pagrindas, kurioje valstybės teritorijos dalyje mobilizacija yra skelbiama, kurios institucijos dalyvauja ir kokios turi būti vykdomos priemonės.

Kaip veikia mobilizacijos sistema?
Mobilizacijos sistemą sudaro trys mobilizacijos subjektų grupės: savarankiški mobilizacijos subjektai (Vyriausybė, Krašto apsaugos ministerija, Lietuvos kariuomenė ir Mobilizacijos departamentas); civilinės mobilizacijos institucijos (kitos valstybės, savivaldybių institucijos ir įstaigos); ūkio mobilizacijos subjektai (valstybės ir privačios įmonės, kiti ūkio subjektai).
Paskelbus mobilizaciją, mobilizacijos sistemos subjektai pagal kompetenciją ir poreikį vykdo mobilizacijos planuose numatytus veiksmus (šie planai ir jų turinys nėra viešai skelbiami).
Ūkio subjektai vykdo mobilizacinius užsakymus ir priimančiosios šalies paramos teikimo įsipareigojimus. Visos kitos valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ir ūkio subjektai, kurie nedalyvauja mobilizacijoje, bendradarbiauja ir padeda mobilizacines užduotis vykdantiems subjektams.
Paskelbus mobilizaciją, institucijos, įstaigos, ūkio subjektai ir gyventojai, kurie neturi mobilizacinių ar priimančiosios šalies paramos teikimo užduočių, toliau dirba ir tęsia savo veiklą kaip įprasta.
Piliečiai savanoriai, norintys prisidėti savo žiniomis ir darbais prie valstybės gynimo, gali kreiptis į Raudonojo Kryžiaus draugiją, kitas nevyriausybines organizacijas, kurios talkina valstybės institucijoms užtikrinant tam tikrų darbų atlikimą ir paslaugų teikimą, t. y. teikiant pirmąją, psichologinę ar medicinos pagalbą, atliekant gelbėjimo ir kt. darbus.

Paskelbus mobilizaciją: karo prievolininkų pareigos
Paskelbus visuotinę mobilizaciją, visi Lietuvos kariuomenės personalo rezervo karo prievolininkai – 18–60 metų karo prievolininkai, vyrai ir moterys, kurie yra įgiję pradinį karinį parengtumą, šaukiami į karo tarnybą ir turi atvykti į teritorinį karo prievolės ir komplektavimo skyrių (adresai nurodyti interneto svetainėje www.karys.lt/kontaktai). Taip pat šiuose skyriuose suteikiama informacija ir karinio parengtumo neturintiems karo prievolininkams.

Paskelbus dalinę mobilizaciją, karo prievolininkai šaukiami tik tada, jei tai nurodoma skelbiant mobilizaciją. Patikrinus sveikatą, tinkami atlikti tarnybą karo prievolininkai siunčiami į paskirtą tarnybos vietą – karinius vienetus, kuriuose atnaujina individualius karinius įgūdžius.

Neturintys karinio parengtumo karo prievolininkai, esant poreikiui, gali būti pašaukti atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą ir apie tai informuojami asmeniškai arba per žiniasklaidos priemones.
Šiuo metu įgyti karinį parengtumą jaunuoliai kviečiamipasirinkdami tarnybos būdą. Tai –nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba, kario savanorio tarnyba ar jaunesniųjų karininkų vadų mokymai.
Įgiję pagrindinį karinį parengtumą karo prievolininkai priskiriami Lietuvos kariuomenės parengtajam personalo rezervui.
Taip pat svarbu žinoti, kad karo prievolininkai apie pasikeitusius ryšio duomenis ir kitas asmenines aplinkybes privalo informuoti Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Regioninį karo prievolės ir komplektavimo skyrių ar poskyrį (toliau – RKPKS).

Paskelbus mobilizaciją savivaldybės atsakingos už jose gyvenančių civilių informavimą
Kiekviena savivaldybės administracija Vyriausybės nustatyta tvarka pasiruošusi vykdyti valstybės ir savivaldybių mobilizacijos planus ir mobilizacinius nurodymus.
Kiekvienoje savivaldybėje yra už mobilizaciją atsakingi pareigūnai, kurie pagal turimus planus ir nurodytus poreikius atitinkamos grėsmės atveju informuos savivaldybės gyventojus apie jų teises, pareigas ir visas mobilizacijos priemones, kurios bus taikomos mobilizacijos metu.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas informaciją gyventojams perduos naudodamas korinio transliavimo technologiją, siųsdamas trumpuosius pranešimus į mobiliuosius telefonus.
Lietuvos visuomenės, civilinių institucijų, įmonių atstovų ir darbuotojų palaikymas, pagalba ir bendradarbiavimas yra labai svarbus tiek nepaprastųjų situacijų, mobilizacijos atvejais ir teikiant priimančiosios šalies paramą, tiek vykdant kitas kariuomenės ar valstybės institucijų užduotis. Tai reiškia reikalingų paslaugų – civilinės infrastruktūros naudojimo, ryšių ir informacinių technologijų, apgyvendinimo ir maitinimo, medicinos ir kitų paslaugų – teikimą.

Informacija užsienyje gyvenantiems Lietuvos piliečiams
Paskelbus mobilizaciją, užsienyje gyvenantiems Lietuvos Respublikos piliečiams galios ta pati tvarka, atsakomybė, teisės ir pareigos, kaip ir Lietuvoje gyvenantiems piliečiams. Atsižvelgiant į paskelbtos mobilizacijos mastą, karinį parengtumą ir amžių, pagal poreikį piliečiai būtų šaukiami atlikti karinę tarnybą Lietuvoje. Užsienyje gyvenantys piliečiai atnaujinti asmeninius ryšio duomenis gali kreipdamiesi į artimiausią savo registruotai gyvenamajai vietai Lietuvoje RKPKS (adresai nurodyti interneto svetainėje.

Svarbu žinoti, kad paskelbus mobilizaciją visa reikalinga informacija taip pat būtų teikiama užsienio šalyse esančiose Lietuvos ambasadose ir konsulatuose.

Kas yra priimančiosios šalies parama?
Priimančiosios šalies parama – tai civilinė ir karinė pagalba, kurią taikos metu ar krizės atvejais suteikia priimančioji šalis sąjungininkų pajėgoms, atvykstančioms ir veikiančioms priimančiosios šalies teritorijoje arba vykstančioms tranzitu per šalį. Priimančiosios šalies paramos tikslas – užtikrinti greitą ir sklandų atvykstančių pajėgų priėmimą, jų dislokavimą.
Tai reiškia, kad atvykstančioms pajėgoms yra suteikiamos reikalingos paslaugos: galimybė naudotis tiek civiline, tiek karine infrastruktūra, ryšių ir informacinių technologijų, apgyvendinimo ir maitinimo, medicinos ir kitomis paslaugomis.
Vyriausybės pavedimu valstybės, savivaldybių institucijos ir įstaigos vykdo priimančiosios šalies paramai teikti reikalingas funkcijas pagal savo kompetenciją.

Lietuva, būdama NATO nare, turi būti pasirengusi priimti NATO pajėgas, paruošti visą šalies infrastruktūrą – geležinkelius, jūrų, oro uostus, kelius ir žmones, kad kiekvienas žinotų savo atsakomybę ir pareigas valstybei rengiantis ir vykdant mobilizaciją bei teikiant priimančiosios šalies paramą. Pagrindinis NATO priimančiosios šalies įsipareigojimas, kurį reglamentuoja NATO teisės aktai, yra tai, kad priimančiosios šalies paramą teikia ne tik kariuomenė, bet valstybė plačiąja prasme.

Pasirengimas teikti priimančiosios šalies paramą
Civilinių institucijų atstovams yra organizuojami seminarai, kuriuose suteikiama žinių apie mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos sistemą, teisinius pagrindus, mobilizacijos sistemoje dalyvaujančių subjektų vaidmenį ir funkcijas.
Tačiau pagrindinis pasirengimas teikti priimančiosios šalies paramą vis dėlto yra pratybos, kurių metu yra įgyjama bendro darbo patirties, įvertinama infrastruktūra, civiliniai ir kariniai paramos teikimo pajėgumai ir galimybės, paramos teikimo procedūros. Pratybų metu sukaupta patirtis panaudojama tolesniam teisiniam reglamentavimui tobulinti ir civilinių ir karinių institucijų sąveikai gerinti.
Kasmet Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje vykstančiose pratybose „Baltijos šeimininkas“ Lietuvos kariai ir civiliai kartu su savo kaimynais tobulina veiksmų koordinavimą vykdant priimančiosios šalies paramos teikimo operacijas.

Galimybės jaunuoliams prisidėti prie savo krašto gynybos stiprinimo
Nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba, kario savanorio tarnyba, arba jaunesniųjų karininkų vadų mokymai suteikia pagrindinių karybos žinių ir karinį parengtumą, kurie būtini prisijungiant prie reguliariosios kariuomenės paskelbus visuotinę mobilizaciją.

Karo prievolininkai pareiškę norą ar patekę į šaukiamųjų sąrašus, šaukiami atlikti 9 mėnesių nuolatinę privalomomąją pradinę karo tarnybą Lietuvos kariuomenės vienetuose.

Sėkmingai baigusieji tarnybą įtraukiami į parengtojo rezervo karių sąrašus. Planuojama, kad 2018 metais į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą bus šaukiama 4000 reikalavimus atitinkančių vaikinų ir merginų (merginos šaukiamos tik savanorės).

Taip pat galima rinktis kario savanorio tarnybą. Tarnaujantys Krašto apsaugos savanorių pajėgose kariai savanoriai sudaro aktyvųjį Lietuvos kariuomenės rezervą ir į tarnybą, įvairius mokymus ir pratybas yra kviečiami 20–30 dienų per metus.

Lietuvos aukštosiose mokyklose studijuojantys jaunuoliai kviečiami dalyvauti jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose. Juos baigusiems suteikiamas atsargos karininko laipsnis, jie taip pat yra įtraukiami į parengtojo rezervo sąrašus. Jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose šiuo metu dalyvauja apie 500 studentų.

Informacijos apie tarnybą Lietuvos kariuomenėje galima gauti paskambinus nemokamu telefonu 8 800 12 340 arba apsilankius interneto svetainėje www.karys.lt.

Kartotinės rezervo karių pratybos ir informacija jų darbdaviams
Į šias parengtojo rezervo karių žinių atnaujinimo pratybas privalomąja tvarka arba pareiškus norą, kviečiami asmenys, atlikę privalomąją pradinę karo tarnybą. Kartotinėse pratybose rezervistai treniruojasi kariuomenės padaliniuose, kuriems yra priskirti ir kuriuos jie papildytų ekstremalios situacijos atveju.

Atnaujinti karines žinias kviečiami parengtojo rezervo kariai treniruojasi 20-30 dienų per penkerius metus, jie yra aprūpinami gyvenamąja vieta, maistu, apranga ir ekipuote, suteikiamos visos kariui priklausančios socialinės garantijos.

Karo prievolininkai apie šaukimą dalyvauti kartotinėse pratybose turi iškart informuoti ir aptarti tai su darbdaviais. Labai svarbus yra darbdavių supratingumas ir bendradarbiavimas sudarant galimybes darbuotojams vykdyti įstatymo numatytas prievoles.

Asmenims, pašauktiems į kartotines pratybas, už pratybų laikotarpį yra mokamas turimą karinį laipsnį atitinkamas tarnybinis atlyginimas arba asmens pagrindinėje darbovietėje gaunamas vidutinis darbo užmokestis, jei jis didesnis nei atlyginimas pagal turimą karinį laipsnį. Šios išlaidos dengiamos iš Krašto apsaugos ministerijos biudžeto.

Paskelbti Lietuvos gyventojų gaunamos apšvitos ataskaitos rezultatai

Radiacinės saugos centras paskelbė 2021 m. gyventojų ir darbuotojų, dirbančių su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, apšvitos stebėsenos programos ataskaitą, kurioje rasite įvertintą Lietuvos gyventojų iš įvairių jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių patirtą apšvitą, jos kaitos tendencijas bei išvadas apšvitai optimizuoti. Tuo siekiama tinkamai užtikrinti visuomenės sveikatos saugą nuo žalingo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio ir sumažinti vėžinių susirgimų bei genetinių pakitimų išsivystymo tikimybę.

2021 m. įvertinta gyventojų ir apšvitą patiriančių darbuotojų apšvita dėl:

  • veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, kurios metu galima gyventojų ar darbuotojų apšvita;
  • maiste, geriamajame vandenyje, statybinėse medžiagose, dirvožemyje, upių, ežerų, Baltijos jūros, Kuršių marių vandenyje ir dugno nuosėdose, ore esančių radioaktyviųjų medžiagų;
  • medicininės radiologijos procedūrų.

Trumpai apie šioje ataskaitoje pateiktas išvadas:

  • Vidutinė apšvita, kurią Lietuvos gyventojas patyrė iš įvairių šaltinių, išskyrus profesinę ir medicininę apšvitą, buvo apie 2,4 mSv.
  • Didžiausią Lietuvos gyventojo patiriamą apšvitą (1,1 mSv per metus) lėmė gamtinės radioaktyviosios radono dujos patalpose.
  • Profesinės apšvitos stebėsenos rezultatai parodė, kad vidutinė darbuotojo gauta metinė efektinė dozė buvo 0,34 mSv.
  • Vidutinė pacientų apšvita skirtingų spindulinės diagnostikos ir intervencinės radiologijos procedūrų metu buvo 0,77 mSv ir, palyginti su 2020 m., sumažėjo apie 24 proc., nes dėl COVID-19 pandemijos asmens sveikatos priežiūros įstaigose buvo atlikta mažiau tokių procedūrų.
  • Maisto ir geriamojo vandens foninis užterštumo radionuklidais lygis ir aplinkos jonizuojančiosios spinduliuotės foninis lygis galimame Baltarusijos atominės elektrinės įtakos regione Vilniaus apskrityje nesiskyrė nuo tokių lygių kituose Lietuvos regionuose.
  • Baltijos jūros, Kuršių marių, upių ir ežerų dugno nuosėdų ir oro radiologinio aplinkos monitoringo duomenys atitinka ankstesnių metų tendencijas, didesnio radioaktyvumo lygio aplinkoje nenustatyta.
  • Įvertinta, kad daugumą statybos produktų galima naudoti be apribojimų. Šių produktų gyventojams lemiama apšvita neviršys leistinos apšvitos dėl radionuklidų statybos produktuose.
  • Atlikus matavimus pagal gautus gyventojų prašymus įvertinti, ar jų gyvenamojoje aplinkoje nėra padidėjusios jonizuojančiosios spinduliuotės bei dėl galimo jų turimų vartojimo prekių ir daiktų (laikrodžių, senovinių baldų, plytų, lėktuvų parodymų skalių, staliukų iš baltarusiškos medienos ir kt.) galimo radioaktyvumo, reikšmingo fono padidėjimo ir radionuklidais užterštų daiktų neaptikta.

Užtikrinant šalies gyventojų apsaugą nuo žalingo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio, numatyta tęsti Lietuvos gyventojų apšvitos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės stebėseną. Taip pat įvertinti apšvitą iš visų galimų šaltinių ir teikti rekomendacijas dėl apšvitos bei poveikio visuomenės sveikatai optimizavimo, laiku nustatyti naujus gyventojų apšvitą lemiančius veiksnius bei stebėti jau nustatytų veiksnių kaitą.

Su ataskaita galite susipažinti čia.

Radiacinės saugos centras

Kalvarijų g. 153, Vilnius

LT-08352, Lietuva

tel.: +370 5 236 1936

 

www.rsc.lt

   

Paskelbti 2021 m. valstybinio radiologinio aplinkos monitoringo rezultatai

2021 m. atliktų valstybinio radiologinio monitoringo (toliau – monitoringas), t. y. sistemingo ir nuolatinio aplinkos ar jos komponentų bei geriamojo vandens ir maisto produktų užterštumo radionuklidais stebėjimo, žmogaus veiklos poveikio vertinimo ir prognozės, tyrimų rezultatų analizė parodė, kad aplinkos radiacinė būklė nepakito, didesnių nei įprastai radioaktyviųjų medžiagų kiekių aplinkoje nenustatyta.

Monitoringo duomenys pateikti Europos Komisijai, Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisijai (HELCOM), kitoms užsienio ir Lietuvos suinteresuotoms institucijoms bei visuomenei.

Monitoringo metu tirti visi su aplinka susiję komponentai, kurių užterštumas radioaktyviosiomis medžiagomis gali lemti jonizuojančiosios spinduliuotės apšvitą žmogui ir poveikį gyvajai gamtai.

 

Maisto produktai ir geriamasis vanduo

 Vienas svarbiausių su aplinka susijusių komponentų yra kasdieninis maistas. Radioaktyviosios medžiagos, pasklidę aplinkoje, mitybos grandine patenka į maistą ir geriamąjį vandenį ir gali sukelti žmogaus apšvitą. Pagrindiniai Lietuvos aplinkos užterštumo radioaktyviosiomis medžiagomis šaltiniai buvo iki praėjusio amžiaus šeštojo dešimtmečio atliekami branduolinių ginklų bandymai atviroje atmosferoje ir Černobylio atominės elektrinės (toliau – Černobylio AE) avarija. Po šių įvykių aplinkoje pasklidę trumpaamžiai radionuklidai palyginti greit suskilo, todėl aktualiausia tirti tik tuos ilgaamžius radionuklidus – 137Cs ir 90Sr, kurių į aplinką pateko daugiausia, ir kurių biologinė elgsena žmogaus organizme prilygsta stabiliųjų kalio ir kalcio izotopų analogams.

2021 m. tyrimų rezultatai parodė, kad pagrindinių maisto produktų ir jų žaliavų (pieno, mėsos, žuvies, grūdinių kultūrų, bulvių, kopūstų ir valgomųjų rūšių grybų) užterštumas 137Cs ir 90Sr radionuklidais nesiskiria nuo ankstesnių metų tyrimų rezultatų. Ankščiau minėtų radionuklidų aktyvumo koncentracija maisto produktuose ir jų žaliavose (išskyrus laikotarpį po Černobylio AE avarijos) tolygiai mažėja.

Geriamajame vandenyje antropogeninės kilmės radionuklidų nenustatyta, gamtinių radionuklidų vandenyje nulemta apšvita neviršijo 0,1 mSv/metai.

 

 Branduolinių energetikos objektų poveikis žmogui ir aplinkai

 Aplinkos elementų, maisto ir geriamojo vandens ėminiai periodiškai imami visoje Lietuvoje, bet ypatingas dėmesys skiriamas Ignalinos atominės elektrinės (toliau – Ignalinos AE) ir Baltarusijos atominės elektrinės (toliau –  Baltarusijos AE) galimo poveikio teritorijoms, kuriose nustatytos papildomos ėminių paėmimo vietos.

Nustatyta, kad Ignalinos AE vykdomi uždarymo darbai, kai į aplinką gali patekti radioaktyviųjų medžiagų, neturėjo įtakos aplinkos užterštumui radioaktyviosiomis medžiagomis. Maisto produktų ir geriamojo vandens ėminių užterštumas radionuklidais ir iš aplinkos gyventojų gaunama išorinė apšvita nesiskyrė nuo kitų Lietuvos regionų.

Taip pat vertinta ir Baltarusijos AE veiklos įtaka. Nustatyta, kad maisto produktų, geriamojo vandens, dirvožemio užterštumo radionuklidais lygis bei aplinkos foninis lygis Baltarusijos AE galimos įtakos regione nesiskyrė nuo lygio kituose Lietuvos regionuose.

 Vandens telkinių ir augalų radiologinė būklė

 Baltijos jūros užterštumo dirbtiniais radionuklidais šaltiniai yra branduolinio ginklo bandymai ir buvusios branduolinės energetikos objektų (toliau –BEO) avarijos, upių vandens nešamos BEO veiklos metu į aplinką patekusios radioaktyvios medžiagos ir kt. Didžiausias Baltijos jūros radioaktyviojo užterštumo šaltinis – Černobylio AE avarija, kurį lėmė, kad radioaktyviųjų medžiagų pateko su iškritomis bei dėl paviršinio dirvožemio sluoksnio nuplovimo. Nors, praėjus daugiau kaip 30 metų po Černobylio AE avarijos, radionuklidų aktyvumo koncentracijos vandens ekosistemose žymiai sumažėjo, Baltijos jūros, Kuršių marių, Lietuvos ežerų ir upių radiologiniai tyrimai yra aktualūs iki šiol ir dėl galimo užterštumo iš kitų veikiančių BEO. Baltarusijos AE poveikiui vertinti ištirti upių vandens ir dugno nuosėdų bei žuvies ėminiai Nemune aukščiau Druskininkų bei Neryje ties Buivydžiais. Ši elektrinė yra Nemuno upės baseine, aušinama Neries vandeniu, todėl tikėtina, kad galimos avarijos ar neplanuotų išmetimų į aplinką metu radioaktyviosios medžiagos, patekusios į aplinką, pasieks Nemuną.

Nustatyta, kad 137Cs ir 90Sr aktyvumo koncentracija Kuršių marių, Baltijos jūros, upių ir ežerų vandenyje bei dugno nuosėdose per visą stebėjimo laikotarpį nuolat mažėja. Kitų gama radionuklidų nenustatyta. Tai rodo, kad mažėjimas vyksta dėl pačių radionuklidų pusėjimo, ir patvirtina, kad papildomo radioaktyviųjų medžiagų patekimo į vandens telkinius nebuvo. Nustatyta, kad Baltijos jūros indikaciniuose augaluose (maktofituose (Furcellaria lumbricalis) ir Baltijos jūros bei ežerų žuvyse (menkėje, plekšnėje, strimelėje, karpyje) 137Cs aktyvumo koncentracija 2021 m. buvo nedidelė ir reikšmingos įtakos gyventojų apšvitai neturi.

 

Oras ir gamtinis fonas

 Kitas labai svarbus aplinkos komponentas, galintis lemti žmogaus apšvitą – oras. Vertinant radioaktyviųjų medžiagų kiekį ore, nuolat atliekami tyrimai Utenos bei Dubininko (Varėnos raj.) oro aerozolių matavimo stotyse. Dirbtinių radionuklidų, išskyrus aplinkoje pasklidusį 137Cs, nenustatyta.

2021 m. automatinė oro aerozolių matavimo stotis Vilniuje, gebanti matuoti ne tik gama, bet ir alfa, beta radionuklidų kiekį ore, veikė įprastu režimu, kitų, nei gamtinės kilmės, radionuklidų nenustatyta.

Tai rodo, kad aplinkos oras praėjusiais metais nebuvo užterštas radioaktyviosiomis medžiagomis, kurios galėjo atkeliauti į Lietuvos teritoriją su oro masėmis iš kitur. Šį faktą patvirtino ir nepertraukiami aplinkos dozės galios (radiacinio fono) matavimai 43 stotyse, sudarančiose RADIS stočių tinklą. Duomenys iš stočių nuolat siunčiami į tinklo valdymo centrą ir yra atvaizduojami bendrinamuose interaktyviuose žemėlapiuose (www.rsc.lt/radis). Radiacinį foną sudaro gamtinių ir dirbtinės kilmės radionuklidų aplinkoje skleidžiama jonizuojančioji spinduliuotė. Lietuvoje jis svyruoja 30–130 nSv/val. verčių ribose. Tai lemia, kad nedidelių gamtinio radiacinio fono pokyčių gali būti priklausomai nuo paros laiko, kai dėl gamtinės kilmės radioaktyviųjų radono dujų, išsiskiriančių iš dirvožemio, kaitos didžiausias radiacinis fonas būna anksti ryte, o šiek tiek mažesnis – apie 18 val. Taip pat šiek tiek mažesnis fonas būna žiemai baigiantis ir didesnis – rudens pradžioje dėl oro ir dirvožemio temperatūrų skirtumo. Radiacinį foną gali keisti ir krituliai, kurie drėkina dirvožemį ir užpildo jo kapiliarus, todėl radono dujų iš dirvožemio išsiskiria daugiau. Pradėjus lyti ar snigti gali būti momentinis jonizuojančiosios spinduliuotės padidėjimas pažemio ore.

2021 m. aplinkos dozės galios (radiacinio fono) padidėjimo nenustatyta.

Su visa 2021 m. valstybinio radiologinio aplinkos monitoringo ataskaita galima susipažinti čia (sąrašo apačioje).

 

Vykstant karui Ukrainoje, Rusijai grasinant branduolinio ginklo panaudojimu, mūsų šalies gyventojai skuba pasirūpinti kalio jodido tablečių atsargomis. Žmonės klausia, kada ir kaip naudoti kalio jodidą.
Lietuvos Respublikos sveikatos ministerija primena, kad apie bet kokį gresiantį pavojų, susijusį su radioaktyviųjų medžiagų pasklidimu Lietuvoje, RSC nedelsiant informuos atsakingas institucijas ir gyventojus bei pateiks rekomendacijas dėl apsaugomųjų veiksmų taikymo. Radiacinio fono Lietuvoje stočių teikiamus duomenis galima stebėti ČIA.
Kalio jodido tabletės apsaugo skydliaukę tik nuo žalingo radioaktyviojo jodo poveikio. Šias tabletes reikia vartoti tik Sveikatos apsaugos ministerijai rekomendavus, įvykus branduolinei avarijai veikiančioje atominėje elektrinėje. Laiku suvartojus kalio jodidą, skydliaukė užblokuojama (prisotinama) stabiliuoju jodu ir taip apsaugoma nuo įkvėpto ir su maistu patekusio radioaktyviojo jodo kaupimosi joje ir sukeliamos žalos. Reikia žinoti, kad netinkamai vartojamos tabletės kelia pavojų sveikatai. Negalima šių tablečių vartoti savo nuožiūra.
Skydliaukės apsaugai branduolinės avarijos atveju jokiu būdu netinkami vartoti vaistinėse parduodami vaistiniai preparatai – spiritiniai jodo tirpalai ar jodo purškalai, skirti burnos gleivinei gydyti, taip pat maisto papildai su jodu ir pan., nes jie neapsaugotų skydliaukės nuo radioaktyviojo jodo žalingo poveikio. Spiritinis jodo tirpalas yra skirtas tik išoriniam vartojimui – tepti ant odos, jodo burnos gleivinės purškalai, skirti gerklės ligoms gydyti. Šių preparatų veiklioji medžiaga yra tiesiog jodas, kuris yra stipriai oksiduojančiai ir toksiškai veikianti medžiaga, galinti sukelti cheminių audinių nudegimų ir apsinuodijimą, todėl jokiais būdais jo negalima gerti, net ir skiedžiant vandeniu.

Siekiant apsaugoti Lietuvos gyventojus nuo galimos avarijos Baltarusijos atominės elektrinės metu aplinkoje pasklidusio radioaktyviojo jodo žalingo poveikio, 2020 metais valstybės lėšomis buvo įsigyta ir 100 km atstumu nuo Baltarusijos atominės elektrinės esančioms savivaldybėms perduota 4 mln. kalio jodido tablečių. Pagal išsakytus poreikius kalio jodido tabletės buvo išdalintos Švenčionių, Vilniaus rajono, Vilniaus miesto, Varėnos, Šalčininkų, Trakų, Elektrėnų, Kaišiadorių, Širvintų, Ukmergės, Molėtų, Anykščių, Utenos, Ignalinos, Zarasų ir Visagino savivaldybėms. Kokiu būdu išdalinti tabletes savo gyventojams, sprendė pačios savivaldybės. Sveikatos apsaugos ministerija rekomendavo perduoti tabletes gyventojams jų asmeniniam saugojimui arba saugoti jas savivaldybių numatytose patalpose taip, kad branduolinės avarijos atveju tabletes per 2–3 val. būtų galima paskirstyti gyventojams.

 

Parengta pagal LR Sveikatos apsaugos ministerijos informaciją

1. Kilus radiaciniam pavojui dėl branduolinės avarijos ar panaudoto branduolinio ar radiologinio sprogstamojo įtaiso ar bombos, dėl kurio susidarė radioaktyviųjų medžiagų dalelių debesis:

1.1. klausykite pranešimų per Lietuvos nacionalinio radijo ar televizijos programą;

1.2. nepasiduokite panikai, perspėkite artimuosius, kaimynus;

1.3. jei važiuojate automobiliu – sandariai uždarykite langus, išjunkite vėdinimo ir šildymo sistemas, ventiliatorius, užsidenkite kvėpavimo takus. Skubėkite namo ar į darbą, ar į kitą visuomeninį pastatą, jei esate netoli. Jei visuomeninių pastatų pasiekti neįmanoma, sustokite saugioje vietoje, jei karšta – pavėsyje ir, išjungę automobilio variklį, klausykite radijo pranešimų. Toliau važiuoti ar išlipti galite, tik kai bus paskelbtas atitinkamas pranešimas;

1.4. jei esate netoli nelaimės, sprogimo vietos – nelieskite jokių daiktų, jie gali būti radioaktyvūs:

1.5. negerkite, nevalgykite, nerūkykite užterštoje vietoje ar šalia jos;

1.6. jei esate lauke, eikite į vidų;

1.7. jei esate uždarose patalpose, kurių sienos ir langai nepažeisti, pasirinkite slėptuve vidinėje pastato dalyje esančią patalpą su kuo mažiau langų arba eikite į rūsį. Jei langai išdužę – pagal galimybę pasirinkite kitą saugų kambarį, esantį pastato gilumoje;

1.8. išjunkite vėdinimo, oro tiekimo, kondicionavimo sistemas, uždarykite langus, orlaides, dūmtraukių sklendes, uždenkite vėdinimo angas, patikrinkite, ar nėra plyšių, užsandarinkite lipnia juosta būsto langus ir duris;

1.9. pasirūpinkite vaikais ir kitais artimaisiais, kuriems reikia pagalbos;

1.10. jei būtina išeiti į lauką, saugokite kvėpavimo takus nuo dulkių ir dūmų: užsidenkite vienkartine kauke, nosine ar rankšluosčiu. Jei turite, dėvėkite dujokaukę ar respiratorių;

1.11. suvarykite netoli esančius gyvulius, naminius gyvūnus į tvartus, pastatus, uždarykite šiltnamius, uždenkite šulinius;

1.12. grįžę iš lauko, būtinai nusivilkite viršutinius drabužius, nusiaukite batus ir, sudėję juos į polietileninį maišą, išneškite iš gyvenamųjų patalpų. Tada kruopščiai su muilu nusiprauskite duše, ypač atidžiai būtina išsitrinkti galvą;

1.13. kruopščiai nuprauskite lauke buvusius naminius gyvūnus (kates, šunis ir kt.);

1.14. valgyti ir gerti galima tik maistą ir gėrimus, kurie buvo sandariai uždaryti – konservus, gėrimus buteliuose, sandariose pakuotėse. Kitą maistą ir vandenį bus galima vartoti leidus visuomenės sveikatos specialistams;

1.15. jei nurodyta evakuotis, pasiimkite būtiniausius daiktus:

1.15.1. pirmosios medicinos pagalbos vaistinėlę. Nepamirškite reguliariai vartojamų vaistų;

1.15.2. dokumentus (pasas, gimimo ir santuokos liudijimas, atestatas, diplomas, nuosavybės dokumentai);

1.15.3. pinigus (grynieji pinigai, kreditinės kortelės, vertybiniai popieriai, brangenybės);

1.15.4. šeimos relikvijas, kelias nuotraukas;

1.15.5. ilgai negendančių maisto produktų (2–3 dienoms);

1.15.6. geriamojo vandens;

1.15.7. reikalingų drabužių (pagal sezoną);

1.15.8. tualetinius reikmenis;

1.15.9. asmeninės apsaugos priemones (jei turite);

1.15.10. nešiojamąjį radijo imtuvą ir žibintuvėlį, atsarginius elementus, degtukus, konservų atidarytuvą;

1.15.11. mobilųjį telefoną ir jo įkroviklį;

1.16. jodo tabletes pradėkite vartoti tik tuomet, kai apie tai bus paskelbta per visuomenės informavimo priemones https://sam.lrv.lt/lt/naujienos/islikime-ramus-radiacinis-fonas-nepakites-kalio-jodido-tableciu-siuo-metu-gerti-nereikia 

1.17. vienkartinė stabiliojo jodo dozė apsaugo skydliaukę 24 valandas. Naujagimiams iki 1 mėnesio amžiaus skiriama vienkartinė stabiliojo jodo dozė. Nėščioms ir maitinančioms moterims – ne daugiau kaip dvi vienkartinės dozės. Kitoms gyventojų grupėms gali būti skiriamos kelios vienkartinės dozės, bet ne daugiau kaip 10. Geriausia jodo tabletes gerti po valgio. Vaikams patogu jas duoti ištirpintas bet kokiame gėrime ar skystuose vaikų maisto produktuose. Ištirpintos tabletės išgeriamos nedelsiant, nes greitai tampa neaktyvios.

1.18. neturint tablečių, galima vartoti 5 % jodo tinktūrą: vaikams iki 2 metų 1–2 lašai 5 % jodo tinktūros skiriami 3 kartus per dieną ne ilgiau kaip 7 paras. Vaikams nuo 2 metų ir suaugusiesiems skiriami 3–5 lašai 5 % jodo tinktūros 3 kartus per dieną ne ilgiau kaip 7 paras;

1.19. stabiliojo jodo preparatai veikia tik skydliaukę, bet neapsaugo nuo kitų jonizuojančiosios spinduliuotės rūšių poveikio. Be to, dalis žmonių yra alergiški jodui ar turi skydliaukės susirgimų. Tokiu atveju siūlome iš anksto pasikonsultuoti su gydytoju;

1.20. būkite įsijungę Lietuvos nacionalinio radijo ar televizijos programą, klausykite skelbiamų pranešimų bei vykdykite civilinės saugos rekomendacijas.

2. Jei radote neįprastomis aplinkybėmis (transporto avarijos metu, viešoje vietoje ir t.t.) ar pamatėte daiktą, pažymėtą radioaktyviuoju ženklu:

2.1. nedelsdami skambinkite bendruoju pagalbos telefono numeriu 112 ir informuokite apie radinį;

2.2. laikykitės kuo toliau nuo daiktų, pažymėtų radioaktyvumo ženklu, bet kokio regimo dūmų ar garų šaltinio;

2.3. nelieskite jokių daiktų, esančių aplinkui, nes jie gali būti radioaktyvūs;

2.4. kuo skubiau išeikite iš pavojingos zonos. Eikite prieš vėją nuo įvykio vietos. Saugus nuotolis nuo galimai užterštos zonos ribos – mažiausiai 30–50 metrų;

2.5. patarkite žmonėms kuo toliau pasitraukti nuo įvykio vietos, kol atvyks specialiosios tarnybos;

2.6. sužeistieji įvykio vietoje taip pat gali būti užteršti radioaktyviosiomis medžiagomis;

2.7. negerkite, nevalgykite, nerūkykite zonoje, kurioje esate, nes ji gali būti užteršta;

2.8. laukite, jei įmanoma, saugioje vietoje atvykstančių tarnybų ir informuokite jas apie įvykio aplinkybes;

2.9. jei išėjote anksčiau nei atvyko specialistai, grįžę namo, pasikeiskite viršutinius drabužius ir sudėkite juos į polietileninį maišą, nusiplaukite rankas, nusiprauskite veidą, jei turite galimybę – nusiprauskite duše ir klausykite skelbiamų per Lietuvos nacionalinį radiją ar televiziją pranešimų ir vykdykite civilinės saugos rekomendacijas.

Siekdamas šviesti Lietuvos gyventojus radiacinės saugos klausimais, Radiacinės saugos centras (toliau – RSC) bendradarbiauja su visuomenės sveikatos specialistais, kurie skleidžia RSC informaciją savo savivaldybių gyventojams.

Daugiau informacijos apie pasirengimą branduolinei ar radiologinei avarijai galite rasti:

  • Ekstremalioms situacijoms pasirengti skirtoje svetainėje lt72.lt
  • Radiacinės saugos centro interneto svetainės skiltyje „Ką reikia žinoti apie pasirengimą branduolinei avarijai?“ https://bit.ly/3KZREn3
  • Interaktyviame elektroniniame mokyme apie jonizuojančiąją spinduliuotę – radiacija.eu
  • Leidinys „Rekomendacijos gyventojams: kaip elgtis, jeigu įvyktų branduolinė arba radiologinė avarija?” https://bit.ly/3MXbNfn

 

Apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją gyventojai perspėjami šiais civilinės saugos signalais: įspėjamuoju garsiniu signalu „Dėmesio visiems“ ir įspėjamaisiais, balsu skelbiamais signalaisSu jais susipažinti (ir išklausyti) ir sužinoti kaip elgtis juos išgirdus galite ČIA.

Gyventojai gali būti perspėjami ir informuojami ne tik sirenomis, bet ir panaudojant šiuolaikinę korinio transliavimo (angl. Cell Broadcast) technologiją, siunčiant trumpuosius pranešimus į gyventojų mobiliuosius telefonus.

Atsižvelgiant į įvykio mastą, civilinės saugos signalas gali būti perduodamas ūkio subjektų vadovų, savivaldybių administracijų direktorių sprendimu. Valstybės mastu šį signalą skelbia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos informacija

Pučiant stipriam vėjui lūžta dideli medžiai, krinta jų šakos, griūna silpnos konstrukcijos statiniai, virsta nepritvirtinti įrenginiai. Be to, gali sutrikti ryšiai ir elektros energijos tiekimas. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas įspėja ir rekomenduoja kaip elgtis kilus stipriam vėjui.
Perspėkite darbuotojus apie artėjantį pavojingą hidrometeorologinį reiškinį ir informuokite, kokie darbai turi būti nutraukti. Pučiant stipriam vėjui sustabdykite krovos darbus su kranais bei kituose objektuose, nedirbkite su atvira ugnimi.

Sutvirtinkite laikinus pastatus, statinius, mechanizmus, laikinas konstrukcijas, įrenginius. Sandariai uždarykite pastatų langus, duris, stoglangius ir kitas angas;

Išneškite iš balkonų daiktus, kuriuos gali pakelti vėjas arba juos gerai pritvirtinkite. Svarbesniuose objektuose patikrinkite avarinius elektros energijos šaltinius, pasirūpinkite kuro atsargomis ir pasirenkite gamybos proceso avariniam sustabdymui;

Nestovėkite po aukštais medžiais, prie elektros linijų, nestatykite automobilių po medžiais;

Jei gyvenate kaime, uždarykite tvartų, namų duris, langus, langines;

Namuose turėkite žibintuvėlį, atsarginių elementų, radijo imtuvą, žvakių;

Nepalikite gyvenamosios vietos be ypatingos priežasties. Jeigu jūs vis dėl to privalote išvykti, išjunkite elektrą, užsukite dujų, vandens sklendes, uždarykite langus, langines, užrakinkite duris ir atlikite visus įprastus veiksmus, kuriuos darote išvykdami bent kelioms dienoms;

Neužmirškite savo kaimynų: pasiteiraukite, ar jie girdėjo pranešimus. Gal šalia gyvena neįgalūs žmonės, vieniši seneliai ar mažamečiai vaikai, šiuo metu leidžiantys laiką be tėvų. Pasidomėkite, ar jais kas nors gali pasirūpinti, jei ne – padėkite jiems arba informuokite kaimynus, kad nelaimės atveju jie gali skambinti skubios pagalbos telefonu 112.

Ledas laikomas tvirtu, jeigu jo storis yra daugiau kaip 7 cm. Toks ledas jau išlaiko žmogų. Tačiau kad jis išlaikytų grupę žmonių, jo storis turi būti ne mažesnis kaip 12 cm. Tvirtas ledas visada turi mėlyną arba žalią atspalvį, o matinės baltos spalvos arba geltono atspalvio ledas yra netvirtas. Trapus, plonas ledas būna tose vietose, kur jame įšąla medžių šakos, lentos ir kiti daiktai, o taip pat arti krūmų, medžių, nendrių. Netvirtas ledas susidaro ir tose vietose, kur įteka upeliukai, vanduo iš gamyklų, yra šaltiniai.

Prieš eidami ant ledo, apsidairykite, ar arti nėra praminto takelio, paliktų pėdų. Jeigu yra, eikite jomis, nes tai jau išbandytas kelias. Einant ledu reikia turėti tvirtą lazdą ir ja tikrinti ledo stiprumą. Jeigu į ledą sudavus lazda, ant jo pasirodo vanduo, reikia nedelsiant grįžti į krantą. Eiti reikia čiuožiant, neatitraukiant kojų nuo ledo. Jeigu esate su slidėmis, tai atsisekite slidžių tvirtinimus, kad esant reikalui jas greitai galima būtų nusimesti nuo kojų. Slidžių lazdas laikykite rankose, plaštakų neprakiškite pro kilpas. Galėsite lazdas greitai numesti. Jeigu ledu eina grupė žmonių, reikia laikytis distancijos. Atstumas tarp žmonių turi būti ne mažesnis kaip 5 metrai. Einant ledu reikia aplenkti vietas, kurios užneštos sniegu arba pripustytos pusnių, nes po sniegu ledas visada yra plonesnis. Ypač atsargiems reikia būti prie kranto, nes čia ledas silpnesnis ir jame gali būti įtrūkimų. Ledas labai pavojingas ir atodrėkių metu. Ant ledo ypač mėgsta žaisti vaikai, nepalikite jų be priežiūros.

Jei vis tik įlūžote, nepasiduokite panikai ir nepraraskite savitvardos. Ropškitės ant ledo į tą pusę iš kur atėjote, o ne plaukite pirmyn. Nesikapanokite vandenyje ir visu kūno svoriu neužgulkite ledo krašto. Ant ledo užšliaužti reikia plačiai ištiesus rankas, kad padidėtų atramos plotas. Pasistenkite kaip galima daugiau krūtine užgulti ledą, paskui atsargiai ant jo iškelti vieną koją, po to kitą. Užšliaužus ant ledo, negalima tuojau pat stotis. Reikia nusiridenti nuo eketės kuo toliau į tą pusę iš kur atėjote, nes ten ledas tvirtesnis. Tik išlipus ant kranto reikia bėgti, kad sušiltumėte ir kuo greičiau pasiekti šiltą vietą.

Jeigu pamatėte skęstantį žmogų, tuoj pat šaukite jam, kad skubate į pagalbą. Gelbėjant reikia veikti greitai ir ryžtingai, nes žiemą vandenyje žmogus greitai sušąla, o permirkę rūbai neleidžia jam ilgai išsilaikyti vandens paviršiuje. Artintis prie eketės reikia labai atsargiai, geriausia šliaužte, plačiai ištiesus rankas. Jei yra galimybė po savimi patieskite slides ar lentą ir šliaužkite ant jos. Prišliaužti prie pat eketės krašto negalima, nes ledas įlūš, jeigu jūs mėginsite skęstančiajam paduoti ranką ir jį ištraukti. Ledas išlaiko žmogų tik už 3 – 4 m nuo eketės krašto, todėl skęstančiajam reikia ištiesti slidę, slidžių lazdą, lentą ar numesti virvę. Gelbėjimui galima panaudoti ir tvirtai surištus šalikus. Jeigu nelaimės vietoje yra keli gelbėtojai, jie gali paimti vienas kitą už kojų ir atsigulę ant ledo sudaryti grandinę iki eketės.

Ištraukus žmogų ant ledo, reikia su juo kuo toliau šliaužti nuo pavojingos vietos ir kaip galima greičiau skendusįjį pristatyti į šiltą vietą. Čia nukentėjusį ištrinti, pagirdyti karšta arbata, perrengti sausais rūbais, suteikti pirmąją medicinos pagalbą.

1. Esant biologinei taršai:

1.1. klausykite pranešimų per Lietuvos nacionalinio radijo ar televizijos programą;

1.2. nepasiduokite panikai;

1.3. nevartokite produktų, kurie nėra termiškai apdoroti, arba naudokite tik tuos produktus, kurie buvo sandariai uždaryti, vartokite tik virintą vandenį;

1.4. laikykitės asmens higienos reikalavimų;

1.5. patalpas ir liečiamus paviršius valykite drėgna šluoste;

1.6. pajutę pirmuosius sveikatos sutrikimus: pykinimą, vėmimą, viduriavimą, kylančią temperatūrą – tuoj pat kreipkitės į asmens sveikatos priežiūros specialistus.

2. Kilus įtarimui, kad į aplinką pateko biologinis agentas:

2.1. išjunkite patalpoje ar teritorijoje esančius ventiliatorius ir pastato oro kondicionavimo sistemą;

2.2. nedelsdami palikite patalpą ar teritoriją;

2.3. patalpoje sandariai uždarykite duris ir langus arba aptverkite vietovę, kur gali būti biologinis agentas, stenkitės, kad į patalpą ar teritoriją niekas neįeitų;

2.4. nedelsdami praneškite savo institucijos vadovui ir skambinkite bendruoju pagalbos telefono numeriu;

2.5. surašykite visus kambaryje, patalpoje ar teritorijoje buvusius asmenis, kad atsakingų institucijų specialistai galėtų nedelsdami vykdyti židinio lokalizavimo, padarinių šalinimo darbus ir teikti skubią medicinos pagalbą.

https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.E54C8A6DC7A6

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau –VMVT) informuoja, kad Šalčininkų, Alytaus ir Varėnos rajonuose nustačius afrikinį kiaulių marą (toliau –AKM), kiekvienas medžioklės plotų naudotojas visoje Lietuvoje privalo imtis šių priemonių:

1. visų sumedžiotų šernų mėginiai turi būti pristatyti į atitinkamą teritorinę VMVT, esančią kiekviename rajone (teritorinių VMVT sąrašus galite rasti pasinaudodami šia nuoroda –http://www2.vmvt.lt/lt/top/struktura.ir.kontaktai/kontaktai/#mapas) AKM ir klasikinio kiaulių maro tyrimams. Mėginys turi būti pristatomas tokiu būdu, kad neužterštų aplinkos ar transporto priemonės AKM virusu.

2. Medžioklės būrelio/klubo atstovas dėl mėginių ėmimo priemonių privalo kreiptis į VMVT teritorines VMVT, kurios kontroliuoja jų medžioklės plotų vienetus arba, vykdydamas VMVT teritorines VMVT nurodymus, imti į nurodytas švarias mėginių ėmimo priemones.

3.Medžiotojai privalo pateikti medžioklės vadovui šiuos medžioklės metu sumedžiotų šernų mėginius:

kraują (kraujas turi būti paimtas ne iš šūvio vietos);

abu inkstus;

visą blužnį;

esant galimybei – limfinius mazgus.

Kaip paimti kraujo mėginį nurodytą pridedamame lankstinuke.

kraujo mėginiai turi būti paimami į sandarius mėgintuvėlius ar indelius;

organų mėginiai turi būti sudėti į švarų plastikinį maišelį ir papildomai į kitą plastikinį maišą ar krepšį, kad nebūtų išplatintas AKM ir klasikinio kiaulių maro virusas;

Mėginius būtina pristatyti į atitinkamą VMVT teritorinį padalinį, kurios specialistai visus mėginius pristatys į Nacionalinį maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutą.

4. medžioklės plotų naudotojai, kurių medžioklės plotai patenka į grėsmės zoną(Alytaus, Druskininkų, Lazdijų, Varėnos, Šalčininkų ir Trakų rajonuose), privalo užtikrinti, kad sumedžiotų šernų skerdena turi būti laikomi izoliuotai, nedalinama, VMVT teritorinei VMVT nurodytoje vietoje, kol nebus gauti neigiami afrikinio ir klasikinio kiaulių maro tyrimų rezultatai.

5. medžioklės plotų naudotojai, kurių medžioklės plotai nepatenka į grėsmės zoną,privalo užtikrinti, kad išdorotų šernų skerdenos būtų laikomos tokiu būdu, kad būtų užtikrintas skerdenos atsekamumas (net ir ją padalinus), kol bus gauti neigiami afrikinio ir klasikinio kiaulių maro tyrimų rezultatai. Nustačius afrikinio ir klasikinio kiaulių maro atvejį medžioklės plotų naudotojai privalo užtikrinti skubų visos skerdenos ar jos dalių surinkimą ir sunaikinimą bei sąlyčio vietos su užkrėsta skerdena dezinfekavimą.

6. Medžioklės plotų naudotojai turi sumedžiotus šernus tvarkyti tik tinkamai įrengtose pirminio žvėrių apdorojimo aikštelėse. Sumedžiotų gyvūnų skrodimo ir dorojimo atliekos, plėšriųjų gyvūnų kūnai turi būti sumesti į apdorojimo aikštelės žvėrienos atliekų duobę, kuri turi būti sandariai uždaryta.

7. Rekomenduojame po sumedžiotų šernų dorojimo apdoroti (apipurkšti) dezinfekcinėmis medžiagomis, veikiančiomis prieš Afrikinio ir klasikinio kiaulių maro virusus (Pvz. Ecocid, Virocid, VirkonS, TH5, Calgonit bei kitais) gyvūnų dorojimo vietą, įrankius bei kitus objektus, kurie turėjo sąlytį su išdorotais šernais. Medžioklės plotų naudotojai taip pat privalo užtikrinti tinkamą medžiojamųjų gyvūnų apdorojimą, maistui skirtos medžiojamųjų gyvūnų mėsos veterinarinį patikrinimą ir tinkamą šalutinių gyvūninių produktų tvarkymą tokiu būdu, kad neišplatintų AKM viruso.

8. Kiekvienas medžiotojas privalo laikytis minimalių biosaugos priemonių, tokių kaip drabužių, įrangos ir transporto priemoniųvalymas, o jei reikia (pvz. transportavus nugaišusį rastą gyvūną) –ir dezinfekavimu po medžioklės.

9. medžiotojai, kurių medžioklės plotuose randami gaišę laukiniai gyvūnai, turi jų neliesti, nevartyti, vengti tiesioginio kontakto su gaišenomis ir nedelsiant (ne vėliau kaip per 2 val.) kreiptis į VMVT teritorinius padalinius bei vykdyti VMVT tarnybos pareigūnų tolimesnius nurodymus. Nugaišusių laukinių gyvūnų vietos bus nedelsiant išdezinfekuotos preparatais, kurie naikina AKM ir klasikinį kiaulių maro virusus.

10. medžiotojai privalo tikrinti kiekvieną sumedžiotą šerną ir, bendradarbiaujant su VMVT teritorinėmis VMVT, pristatyti nustatytą VMVT kiekį mėginių iš sumedžiotų šernų dėl AKM ir klasikinio kiaulių maro.

11. Medžioklės ploto vienetų naudotojai privalo neįrenginėti šernų šėryklų prie kiaulių laikymo vietų tam, kad laukiniai gyvūnai nebūtų masinami į ūkinių gyvūnų laikymo vietas.

12. NENAUDOKITE šernų šėrimui virtuvės, viešojo maitinimo įmonių atliekų, šernams nebūdingų pašarų, pašarų, įsigytų iš nepatvirtintų prekybos vietų, nes jie gali būti UŽKRATO ŠALTINIS.

Rastas gyvūnas neturi būti judinamas, kol jo neapžiūrės veterinarijos specialistai ir nebus paimti mėginiai užkrečiamųjų ligų tyrimams.

Medžiotojai, pastebėję padidėjusį laukinių gyvūnų gaišimą ar radus nugaišusį laukinį gyvūną, raginami visuomet elgtis taip, kaip nustačius gyvūnų užkrečiamąją ligą ir imtis visų būtinų priemonių, kad liga nebūtų išplatinta.

Įtarus ligą nedelsiant informuoti Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą visą parą veikiančiu nemokamu telefonu 8 800 40 403 arba tiesiogiai kreiptis į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybos teritorinį padalinį, kurį galite rasti kiekviename rajone ar pranešti privačiam veterinarijos gydytojui.

Atmintinė medžiotojui

 Tvartą aptverkite tvora, kad būtų išvengta kontakto su šernais.
 Jeigu dalyvavote medžioklėje art išdorojant šerną, tvarkėte išknistą dirvą ar lankėtės kitame kiaulių ūkyje, į savo tvartą eikite tik nusiprausę, persirengę ir pasikeitę avalynę.
 Neleiskite pašalinių žmonių į savo tvartą, ribokite transporto priemonių įvažiavimą į kiemą.
 Prieš darbus tvarte ir juos baigus, persirenkite, persiaukite, švariai nusiplaukite rankas. Dėvėkite tik darbui tvarte skirtus drabužius ir avalynę.
 Kiaules šerkite tik termiškai apdorotu pašaru. Šių metų grūdus nuplikykite arba palaikykite sandėlyje ne mažiau kaip mėnesį.
 Pakratams nenaudokite šiaudų, atvežtų tiesiai iš lauko. Juos palaikykite sausoje vėdinamoje vietoje ne mažiau kaip 3 mėn.
 Pašarus pirkite tik iš patikimų pardavėjų, saugokite juos nuo aplinkos veiksnių ir kenkėjų.
 Tvarte reguliariai naikinkite graužikus, vabzdžius ir kitus kenkėjus, nes jie gali pernešti virusą.

ĮRENKITE DEZINFEKCINIUS KILIMĖLIUS

Prie kiekvieno įėjimo į tvartą ir jo pagalbines patalpas įrenkite dezinfekcinius kilimėlius. Tai gali būti negili tvirta dėžė, pripilta pjuvenų ir sulaistyta veterinarijos vaistinėje įsigytu dezinfekciniu skysčiu, veikiančiu AKM ir klasikinio kiaulių maro virusą. Galima naudoti veterinarijos vaistinėje ar specializuotoje parduotuvėje įsigytą dezokilimėlį, kurį taip pat reikia aplaistyti dezinfekciniu skysčiu. Dazinfekcinio skysčio būtina reguliariai papildyti.

DRAUDŽIAMA

 laikyti kiaules lauke;
 šerti jas maisto atliekomis, nenuplikytais grūdais, šviežia (neplikyta) žole;
 į tvartą įsinešti gyvūninio maisto.

BŪTINA

Užregistruoti kiaulių laikymo vietas ir kas ketvirtį deklaruoti laikomų kiaulių skaičių VMVT teritoriniame padalinyje arba apylinkės seniūnijose. Taip pat galima šią informaciją perduoti privačiam veterinarijos gydytojui.

KĄ DARYTI SUSIRGUS KIAULEI?

Jeigu kiaulė neėda, karščiuoja, yra apatiška, svirduliuoja, vemia, viduriuoja, ji serga.
Įtarus ligą, reikia nedelsiant informuoti VMVT visą parą veikiančiu nemokamu telefono numeriu 8 800 40403, kreiptis į Rokiškio VMVT arba pranešti privčiam veterinarijos gydytojui.

KAS GRĘSIA NESILAIKANT REIKALAVIMŲ?

 įspėjimas arba bauda nuo 29 iki 579 Eur, kiaulininkystės komplekso atsakingam asmeniui – iki 2317 Eur;
 ligos atveju nepriklauso kompensacija už nugaišusias ir sunaikintas kiaules;
 nebus skirta Europos Sąjungos ir valstybės finansinė parama.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos
Rokiškio valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba