Sena svetainė
Paraiškos finansavimui

Juodupės seniūnija

 

  JUODUPĖS SENIŪNIJA  

 

Juodupės seniūnijai priklauso keturios seniūnaitijos – Juodupės (2000 gyventojų), Onuškio (300 gyv.), Lukštų (200 gyv.), Didsodės (200 gyv.). Iš viso Juodupei priklauso 57 gyvenvietės, gyvena apie 4000 gyventojų.

Juodupė – miestelis, įsikūręs 16 km šiaurės kryptimi nuo Rokiškio, esantis pasienio regione – 6 km nuo Latvijos sienos. Pavadinimas iš anksto nusako miestelio kraštovaizdį – šalia esantis nesraunus, neplatus, negilus upelis juodu dugnu, besidalinantis pavadinimą su miesteliu, kuris anksčiau buvo vadinamas Pajuodupe. Tokiu pat pavadinimu gyvavo ir pasienio muitinės postas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, kuris saugojo sienos atkarpą tarp Užubalių ir Vištagerklių kaimų. Šiame poste taip pat būdavo išduodami kvitai išvykstantiesiems iš Lietuvos, kurie gabendavo prekes – be šių kvitų prekės būdavo konfiskuojamos.

Juodupė geriausiai žinoma yra dėl savo klėstėjimo laikais veikusio didžiausio Baltijos šalyse vilnos fabriko, kuris buvo įsteigtas 1931-aisiais metais, o pradžia tam buvo duota 1907-aisiais metais Pžezdzieckių dvaro malūne įrengus vilnų karšyklą. Šio fabriko dėka sparčiai ir pelningai vystėsi audinių pramonė, dėl ko 1956-aisiais metais Juodupei buvo suteiktos miesto tipo gyvenvietės teisės. Tuo metu Juodupėje gyveno apie pusantro tūkstančio žmonių. Vilna tapo miestelio vizitine kortele. Ir dabar atsinaujinusioje centrinėje aikštėje džiugina akį audėjos skulptūra ir šviečiantis fontanas.

Miestelio administracija ir gyventojai yra neabejingi rekreacinėms zonoms. Įrengtas lauko sporto kompleksas, kuriame tiek vasarą, tiek ir žiemą galima aktyviai praleisti laiką. Vasaros metu galima laisvalaikį praleisti šalia Vyžuonos upės įrengtame paplūdimyje. Čia atvyksta daug jaunimo, o jo Juodupėje netrūksta. Seniūnijos centre įsikūrusi Juodupės gimnazija, kurioje mokslo aukštumų siekia beveik 300 mokinių.

Didžiausias seniūnijos kaimas – Onuškis. Jis yra žymus savo architektūriniu paminklu – Šv. Mykolo Arkangelo bažnyčia, pastatyta 1774 metais. Tai yra viena seniausių medinių bažnyčių Rokiškio rajone. Onuškio gyvenimą nuspalvina jo apylinkėse glūdintys įvairūs gamtos bei žmonių sukurti objektai – dvarai, akmenys, parkai. Nuo Onuškio kapinių aiškiai matoma Degesynės durpyno panorama, kuria galima pasigėrėti, kaip unikaliu gamtos dariniu. Atvykę į Onuškį, būtinai aplankykite muziejų, kuriame sukaupta Elenos Blažienės kolekcija.

Lukštai ir Didsodė – mažesnieji seniūnijos kaimai, tačiau nemažiau svarbūs. Lukštai gali didžiuotis nuostabia akmenų mūro Šv. Jono Evangelisto bažnyčia. Ji pastatyta neoromantiniame bei neobizantiniame stiliuje, pagrindinį altorių puošia V.Palaimos paveikslai. Taip pat vertas dėmesio Lukštų kaimo etnografinis muziejus, įkurtas Laimos Garuolienės ir Gražinos Dapkuvienės.

Didsodė gali didžiuotis būdama vyskupo A.Deksnio gimtine.

Gamta. Seniūnijos kraštovaizdį šiaurinėje dalyje supa piliakalniai. Didžiausi jų yra Sidabrinės ir Bryzgių, esantys Bryzgių kaime, bei Alksnių piliakalnis prie pat Latvijos sienos. Taip pat gausu miškų, slėnių, pelkių. Papildomo dėmesio vertas Juodupės seniūnijoje išsidriekęs didelis durpynas. Seniūnijos gyventojai ir svečiai džiaugiasi galėdami pailsėti prie ežerų ir upių. Garsiausi ežerai – Ilgio ir Apvalusis, o upė – Vyžuona.

Ataskaitos