Sena svetainė
Paraiškos finansavimui

Pandėlio seniūnija

 PANDĖLIO SENIŪNIJA

Pandėlys išsidėstęs prie Apaščios upės, kairiojo Nemunėlio intako, į vakarus nuo Rokiškio Biržų kryptimi. Pandėlys  pirmą kartą  minimas 1591 m. Apie tai sužinome iš Vilkmergės žemės teismo knygoje įrašyto 1772 m. susitarimo tarp Onos Chreptavičiūtės – Chreptavičienės ir Igno Koscialkovskio dėl Pandėlio ir Aukštadvario valdų.

Istorikai mano, kad miesto vardas kilęs nuo turgaus dienos (Pandėlio turgūs vykdavo pirmadieniais (lenk. ponedzialek).

Pagal kitą versiją – XVI a. prie Nemunėlio, ten kur dabar yra Pandėlys, ėjo svarbus prekybos kelias tarp Rygos ir Vilniaus. Pasak padavimų, Pandėlio miestelyje, susitikdavę Rygos ir Vilniaus pirkliai. Čia jie ilsėdavosi, užkandžiaudavo, perkraudavo vežimus. Tą vietą lietuviai vadindavę podėliu (atseit sandėliu), o rygiečiai- pondėliu. Ilgainiui ir nusistovėjo Pandėlys (patys pandėliečiai jį tarmiškai vadina Pondėliu).

Trečioji versija yta tokia: manoma, kad Pandėlio vardas yra kilęs pono Pandzevičiaus pavardės, gyvenusio Zasinyčios dvare, kuriam priklausė Puodžialaukės, Pandėlio ir Paliepio dvarai.

1956 m. gruodžio 28 d. Pandėlys gavo miesto teises.

1997 m. rugsėjo 18 d. Prezidento dekretu patvirtintas Pandėlio herbas. (Herbą sukūrė Arvydas Každailis)

Kur tyliai srūva Apaščia, kur kasmet šurmuliuoja šv. Onos atlaidai, rymo nedidelis miestelis Pandėlys. Pandėlys…

Koks mielas širdžiai šis mažas šiaurės Lietuvos kampelis įsikūręs Apaščios aukštupyje, 26 km į vakarus nuo Rokiškio. Miesto įkūrimo data laikomi 1591 m.  Šiemet miestui sukako 420 metų. Pandėlys turi savo herbą, vėliavą ir net himną   „Pandėly, Pandėly!“ (žodž. Br. Staskonytės, muz. L. Pranulio).                      

 Pandėly, Pandėly !

 Aukštaitijos pačiam pakrašty tu esi.

Tu – iš mūsų kiekvieno sapnuos ir širdy.

Mes pamilom tave, kai dar buvom maži,

Pandėly, Pandėly,

Vyturėlio dainos virpesy.

Kaip visos Lietuvos ir tava praeitis:

Lyg griaustinis tamsiam negandos debesy

Ar bežydinti liepoje saulė graži,

Pandėly, Pandėly,

O bitutės darbščios dūzgesy.

 Bažnytėlė tava paprasta, bet jauki,

Prieš altorių suklaupiam seni ir jauni

Palaimingam džiaugsme, ar giliam liūdesy,

Pandėly, Pandėly,

Tu Onos atlaidų džiugesy.

 Nuo gimtinės lyg paukščiai nuklydę toli

Mes – tie patys, tiktai smilkiniai jau balti.

Vis sugrįžtam jaunystės sparnų nešami,

Pandėly, Pandėly,

Tu tylus Apaščios kuždesy.

 Laukia mūsų tėvai išsiilgę namuos

Ar, atgulę kalne atilsėliui, kapuos,

Ir vaikystės takai, kur bėgiojom basi,

Pandėly, Pandėly,

Mūs kelių pabaiga tu esi.

Seniūnijos plotas 32 tūkst. 439 ha.  Seniūnijoje yra Pandėlio miestas, Panemunio ir Suvainiškio miesteliai,121 kaimas, iš kurių  didesni yra pandėlio, lailūnų ir Sriubiškių kaimai. Pandėlyje yra  gimnazija (mokykloje veikia muziejus),  pradinė mokykla, universalus daugiafunkcis centras (į  jį įeina vaikų darželis, meninio lavinimo centras, kulrūros namai), ambulatorija Rokiškio rajono ligoninės slaugos skyriaus filialas, vaistinė, paštas. Seniūnijoje yra  Pandėlio, Martynonių, Panemunio ir Suvainiškio, penki  Rokiškio savivaldybės Juozo Keliuočio viešosios bibliotekos  filialai (Pandėlio, Panemunio, Martynonių, Sriubiškio, Suvainiškio), trys medicinos punktai   (Martynonių, Suvainiškio, Panemunio). Į kaimus atvažiuoja kilnojamasis paštas.

Nuo 2003m. Pandėlyje veikia visuomeninė organizacija „Iniciatorių sambūris“, kuris rūpinosi bažnyčios bokštų atstatymu, dabar – monografijos „Pandėlys“ (iš serijos „Lietuvos valščiai“) išleidimu. Šios  organizacijos pirmininkas yra Albinas Jasiūnas.

2005 m. kovo 25 d. buvo įregistruota Pandėlio miesto bendruomenė. Šiuo metu organizacijoje 103 nariai. Bendruomenė aktyviai dalyvauja projektinėje veikloje, organizuoja gražiausių sodybų rinkimus,  kalėdinius konkursus „Įžiebkime Kalėdų žvaigždę“,   šventes, sportines varžybas, vakarones, išvykas.

Pandėlio seniūnijoje yra 3 bažnyčios: Pandėlio Šv. Mergelės Marijos vardo bažnyčia (klebonas Kostas Balsys), Panemunio Švč. Trejybės bažnyčia ( administratorius  Kostas Balsys), Suvainiškio Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčia (administratorius, teologijos licenciatas Virginijus Šimukėnas).

Per seniūniją teka Nemunėlis, Lėvuo, Apaščia, Vyžuona, Neretėlė, Šiekštė. Apie 88 ha seniūnijos ploto užima Kupiškio marios.

Žymūs žmonės: vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto Signataras, dviejų Vyriausybių Ministras pirmininkas, Lietuvos kariuomenės kapelionas Vladas Mironas (1880-1953), liaudies skulptorius Lionginas Šepka (1907-1985), poetas, kunigas Petras Rimkevičius (1842-1907), dailininkas, tapytojas, architektas Petras Kiaulėnas (1909-1955), kalbininkas, mokslų daktaras, Šiaulių universiteto docentas Skirmantas Valentas g. 1952 m., poetė – pedagogė Valerija Inčiūraitė (g. 1922 m.), rašytojas, kino scenaristas Rimantas Šavelis (g. 1942 m.), architektas, projektuotojas, tautodailininkas, meno saviveiklos žymūnas, garbės kraštotyrininkas, poeto Aisčio premijos laureatas Leonas Ernestas Juozonis (g. 1922 m.), gydytojas Karolis Zaborskis (1868-1937). Pandėlyje gimė poetas Vytautas Cinauskas (1930-2005), operos solistė  Pranė Kaveckienė- Kaupelytė (1899- 1980), išeivijos inžinierius Edmundas Jasiūnas (g. 1923), poetė, pedagogė Zita Čepulytė, čia dirbo poetas Paulius Širvys (1920-1979), daug nusipelnė kraštotyrininkas Alfonsas Gaška. (1906-1994), dailinikas Rimas – Zigmas Bičiūnas (g. 1945), liaudies tapytoja Monika Bičiūnienė (1910- 2009), istorijos mokytoja – ekspertė Janina Kubilienė.

Pandėlio bažnyčia

Kiekvienas miestelis, gyvenvietė kaimas turi savo istoriją. Ji gyva tol, kol ją mena žmogus. Jos praeitį mena istorijos, gamtos, architektūros paminklai, o dabartį – čia gyvenantys ir kuriantys žmonės. Paprastai nesusimąstome, kad atsiradome ne ant plyno lauko, kad mūsų buvimą čia lėmė prieš tai gyvenusių protėvių kartos. Nesuvokiame, kiek mus su praeitimi siejančių saitų, kadaise buvusių labai tvirtais, šiandien gąsdina savo trapumu. Būdami čia, nepajuntame, kaip tolstame nuo išskiriančios mus iš viso  pasaulio minios tautos savasties. Žvalgydamiesi į piramidžių viršūnes, apakę nuo vitrinų prabangos ir blizgesio nepastebime, kokie stulbinamai gražūs gamtovaizdžiai supa mus.  Visus kažkada išėjusius, bet kartas nuo karto vėl  aplankančius Pandėlį, pakelėje sutinka kryžius apgaubtas  dangaus lopu, kuriame spindi tūkstančiai žvaigždžių, o išlydi rokiškėno V. Zakarkos  iš medžio išdrožta skulptūra „Pandėliui – 400“.

Visus sugrįžtančius sutinka kryžius. ( projekto autorius L. E. Juozonis)

 

 

 

 

Paminklinis akmuo prie Pandėlio kapinių (medžio skulptūra V. Zakarka)

 

Ataskaitos