Sena svetainė

Kriaunų seniūnija

Istorija ir dabartis 

Kriaunų seniūnija įsikūrusi į pietus nuo Obelių, į pietryčius nuo Rokiškio, gražiose kalvotose vietose ir nederlingose žemėse. Tai viena gražiausių ir įspūdingiausių vietovių Rokiškio rajone. Šis kraštas garsus bene turtingiausiu Lietuvoje kaimo istorijos ir etnografijos muziejumi. Vertingiausi kraštovaizdžiai yra Sartų regioniniame parke.

Kriaunų seniūnijos plotas 10526 ha., iš jų 991 ha- miškai. Nemažą dalį teritorijos užima vandenys-Kriaunos upė, Sartų, Oklio, Mėlynio, Keležerio, Dubužio, Ilgio ir kiti ežerai. Seniūnijoje gyvena 1080 gyventojų, kurie įsikūrę 28 kaimuose. Didesni kaimai-Kriaunos, Lašai, Bagdoniškis, Baršėnai, Bajorai, Bradesiai, Pakriaunys ir Keležeriai.

Seniūniją jungia  131,9  km. kelių tinklo. Iš jų   42,6 rajoniniai, vietiniai km. prižiūri VĮ Panevėžio regiono keliai“,    62,5 km. prižiūri Kriaunų seniūnija. Magistralinių kelių nėra.iš jų 8, 7 gatvių.

Kriaunų apylinkėse žmonių gyventa jau akmens amžiuje. Tai sėlių genčių žemių dalis. Pirmą kartą Kriaunos minimos 1505m. 1660 m. Kriaunos vadinamos miesteliu. Tuomet  čia gyveno 19 šeimų. 1688 m. buvo įsteigta Kriaunų parapija. Dar prieš 1585 m. Kriaunose buvo koplyčia. Manoma, kad ji išstovėjo iki 1684 m. Tada atokiau dvaro buvo passtatyta medinė bažnyčia, o aplink ją išaugo Kriaunų bažnytkaimis.1585m. Jurgis Radvila Kriaunų dvarą su jo valdose buvusiu 21 kaimu perdavė Jonui Rudaminai. Tuomet Kriaunose gyveno 25 šeimos. XX a. pradžioje Kriaunos buvo valsčiaus centras. Kriaunų apylinkės baudžiauninkai dalyvavo 1863 m. sukilime. 1919 m. Kriaunų apylinkėse vyko smarkios lietuvių kautynės su bolševikais. Kriauniečiai dalyvavo ir rezistenciniame pasipriešinime. 1945 m. Baršėnų kaime žuvo šeši partizanai.  1949 m. Kriaunose įsikūrė Sartų kolūkis. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę 1992m. ūkis suskilo į keturias bendroves. Viena iš jų UAB“Kriaunų malūnas“ veikia ir šiandien. Čia kepami duonos ir pyrago gaminiai, ruošiamos malkos kurui. Ši įmonė teikia transporto paslaugas.

Dabar Kriaunos parapijos ir seniūnijos centras , su jaukia bažnyčia, dešimtmete mokykla, biblioteka su viešu interneto centru, Rokiškio krašto muziejaus Kriaunų filialu, medicinos punktu, maisto prekių parduotuvėmis, UAB“Kriaunų malūnas“ malkų gamybos cechu.

Nuo seno žinomas ir Lašų kaimas, kuris įsikūręs prie Lašos upelio. Nepriklausomos Lietuvos laikais Lašų dvare veikė pieninė, kooperatyvai.

Lašai antras pagal dydį kaimas seniūnijoje su degaline, biblioteka su viešu interneto centru, parduotuve ir kaimą garsinančia Lašų duonos kepykla. 1992 metais buvo įkurta Lašų žemės ūkio bendrovė. Bendrovė augina grūdines kultūras ir perdirba išaugintą derlių.

2001 m. įkurta dukterinė įmonė UAB“ Lašų duona“, kuri kepa per 40 rūšių duonos ir pyrago gaminių. Produkcija realizuojama   ne tik Lietuvoje , užšaldyta duona tiekiama į Angliją, Airiją, Vokietiją, Kanadą ir Ameriką.

Lankytinos vietos

Kriaunų Dievo Apvaizdos bažnyčios istorija siekia 1671m. Tada Kriaunose buvusi koplyčia, 1684-1688 pastatyta medinė kryžiaus formos bažnyčia, turėjusi 5 altorius. Iki mūsų dienų išliko 1818-1929 m. iš lauko akmenų pastatyta liaudiško klasicizmo stiliaus bažnyčia. Joje yra trys įspūdingi altoriai. Kriaunų bažnyčioje buvo pakrikštytas poetas kunigas Antanas Strazdas.

Seniūnijos kultūros centras- muziejus , kuriame surinkta apie 9 tūkst. eksponatų. Muziejų labiausiai išgarsino kriauniečių burtininke arba ragana vadinama jo vedėja. Muziejuje vyksta konferencijos ir kiti renginiai, jis noriai lankomas turistų ne tik iš Lietuvos.

Pakriaunio kaime nuo 2001 m. lankytojus mielai priima daržinėje įkurtas  kaimo turizmo sodybos šeimininkės Dangiros Milkienės muziejus. Čia eksponuojama numizmatika, bonistika.

Bagdoniškio kaime yra teisininko Mykolo Romerio(1880-1945) gimtinė. Šio kaimo kapinėse palaidoti Lietuvos savanoriai. Kriaunų kapinėse stovi aukuras žuvusiems partizanams.

Baršėnų kaime esantis Kartuvių kalnelis primena 1863 m. sukilimą.

Bradesių kaime auga 2,1 m. skersmens ir 28 m. aukščio Bradesių ąžuolas jis 1960 m . paskelbtas respublikinės reikšmės gamtos paminklu.

Kriaunų krašto praeitį mena Bradesių, Petrešiūnų, Mičiūnų piliakalniai, Baršėnų senkapis, kurį žmonės vadina Kapų kalnu.

Mielėnų laukuose dunkso apvalus Mielėnų piliakalnis. Jo šlaitų aukštis siekia 15 metrų.                 Legendomis apipintas Pakriaunio akmuo, kuriame įspausto Velnio, Dievo ir Angelo pėdos.

Buniuškių akmuo, vadinamas Panitėlas, Knysos arba Velnio akmuo.

Petrešiūnų kaime 2007 m. atstatytas ir pašventintas ąžuolinis šv. Jono krikštytojo koplytstulpis, taip pat šiame kaime įsikūrusi Juozo Latvėno pavyzdinė sodyba, kuri pripažinta ne tik rajone, bet ir respublikoje.

Eilėmis, dainomis, padavimais ir pasakojimais apipinti gražuoliai mėlynieji Sartai . Tai antras pagal ilgį Lietuvos ežeras. Sartų ežerą supa 1992 metais vietoj buvusio kraštovaizdžio draustinio įsteigtas regioninis parkas. Kriaunų kraštas ne tik ežeringas, bet ir miškingas. Palei Kriaunos upę driekiasi pieva, kurioje pavasarį pražysta seniai į Raudonąją knygą įrašyti geltonieji burbuliai.

Patrauklus Kriaunų seniūnijos gamtovaizdis sudaro puikias sąlygas ramiam šeimyniniam poilsiui. Ežerų ir upės pakrantėse yra įsikūrusios Danos Asačiovienės (Bradesių km.), Olgos Babachinienės (Kriūgiškio km.) ir „Sartakampis“ (Margėnų km.), Dangiros Milkienės (Pakriaunio km.),  Danaus Mediko (Bradesių km.), Bernardo Trimonio (Bradesių km.) kaimo turizmo sodybos.

Bendruomenės

Seniūnijoje veikia:

Kriaunų kaimo bendruomenė. Pirmininkas Povilas Stakys,adresas:Klevų g.2,Kriaunų km.,LT-42254 Rokiškio raj.sav.

Lietuvos moterų ūkininkių Kriaunų skyrius. Pirmininkė Vita Mačiulienė,adresas :Kriaunų km.,LT-42254 Rokiškio raj.sav.

Lašų  kaimo bendruomenė. Pirmininkė Aldona Vingelienė, adresas : Biržupio g. 4, Lašų km., LT-42256 Rokiškio raj.sav.

Projektinė veikla

Kriaunų seniūnija kartu su Latvijos Respublikos Jekabpilio rajono Selpils seniūnija dalyvavo projekte INTERREG IIIA „Medžio paveldo plėtra regioniniame turizmo vystyme Rokiškio ir Jekabpilio rajonuose “, kurio metu buvo parengti projektiniai pasiūlymai kaip sutvarkyti paplūdimį prie Sartų ežero , Kriaunų kaimo aikštę bei parengtas Kriaunų muziejaus investicinis projektas .

Dalyvaudama Aukštaitijos asociacijos VVG veikloje Kriaunų kaimo bendruomenė įgyvendimo projektą „Kriaunų paplūdimio pritaikymas turizmui, išsaugant vietovės gamtinį savitumą-I“, kurio metu buvo pastatytas pontoninis tiltas.

Kriaunų kaimo bendruomenė  du kartus gavo finansavimą iš Žemės ūkio ministerijos. 2007m.  projektu „Visuomeninės paskirties patalpų renovacija“ sutvarkė patalpas bendruomenės namams, 2008m. projekto „Techninės bazės stiprinimas“metu buvo įsigyta kompiuterinė technika ir pasiūti tautiniai drabužiai.

Nyderlandų fondas finansavo projektą „Į naujus namus“ , kurio metu įsigyta garso stiprinimo aparatūra.

Kultūros ministerija finansavo du projektus: 2005m. – „Kriaunoms-500“ ir 2009m.- „Amatų dienos Kriaunose“

Kriaunų kaimo bendruomenės projektus finansavo ir Rokiškio rajono savivaldybė 2003m. „Gyvenkime kartu“, 2004m. „Būkime kartu“, „Už informacinę visuomenę“, „Gyvenkime sveikai“, 2005m. „Sentikių bendruomenei-300“, „Kriaunos be herbo-Kriaunos be ateities“; 2006m. „Kraštiečių dienos Kriaunose“ , „Sveikame kūne-sveika siela“, „Šv.Jono koplytstulpio atstatymas Petrešiūnų kaime“, 2008m. „Kriaunų kaimo bendruomenei penkeri“, „Amatų dienos Kriaunose“.

Kriaunų kaimo kultūros centro bendrosios veiklos kryptys, tikslai, uždaviniai:

Skatinti, puoselėti bendruomeniškumo tradicijas – stiprinti savitarpio pagalbą, turiningą bendravimą, aktyviai įsijungti į Kriaunų kaimo bendruomenės veiklą. Vykdyti mokymus namudinei veiklai stiprinti. Organizuoti išvykas, sudominti savo krašto ir kaimo istorija, rengti edukacines programas. Plėtoti  bendradarbiavimą su Zarasų, Rokiškio, Panevėžio, Biržų rajonų bendruomenėmis, meno kolektyvais, bei Latvijos Respublikos Jekabpilio rajono Salas savivaldybe.

Kriaunose turime subūrę: kaimo kapelą, moterų vokalinį ansamblį, tautinių šokių kolektyvą, vyrų vokalinį ansamblį, vyrų trio, dramos kolektyvą. Daug dėmesio skiriame tautinių šokių kolektyvui, siekdami išsaugoti tautinių šokių populiarumą. Įvairių švenčių metu organizuojame kiemelius, supažindiname su mūsų krašto tradicijomis, demonstruojame  Kriaunų krašto kulinarinį paveldą: pyragą, košes, naminį  duonos alų.

Ataskaitos