Kompensacijas už nuotekų įrenginių įsirengimą gavo 29 rajono gyventojai

Jau antrus metus Rokiškio rajono savivaldybė gyventojams, kurie neturi techninės galimybės prisijungti prie centralizuotų nuotekų tinklų, valymo įrenginių įrengimo išlaidas iš dalies kompensuoja savo biudžeto lėšomis.

Šiais metais dėl kompensacijos kreipėsi ir jas gavo 29 gyventojai. Kaip sako savivaldybės Architektūros ir paveldosaugos skyriaus vyr. specialistas Darutis Krivas, visi besikreipę – iš kaimiškų rajono vietovių. „Jei nereikia projekto ir statybos leidimo, kompensacija gyventojui siekia tūkstantį, jeigu reikia – pusantro tūkstančio eurų, tačiau kompensacija negali būti didesnė kaip pusė viso projekto vertės“, – paaiškina D. Krivas.

2023 m. kompensacijoms savivaldybė sumokėjo 31 014 eurų, skirta buvo 40 000 eurų. Kaip teigia Rokiškio rajono meras Ramūnas Godeliauskas, šis likutis niekur nedings, šį projektą savivaldybė tęs ir ateityje. „Poreikis rajone yra didžiulis, neturinčių nuotekų įrenginių, ypač kaimiškose vietovėse, vis dar yra daug“, – sako rajono meras.

UAB „Rokiškio vandenys“ skaičiavimais, prisijungimo prie centralizuotos vandentiekio ir nuotekų sistemos rajone neturi 9664 būstai. Didžioji dalis – atokiose rajono vietovėse.

Geriausia situacija – Rokiškio mieste

Kaip sako UAB „Rokiškio vandenys“ direktorius Leonas Butėnas, Rokiškio mieste prie vandentiekio ir nuotekų tinklų yra prisijungę 98 proc. gyventojų. „Taigi, ES keltus reikalavimus Rokiškio mieste įvykdėme. Be to, yra sudaryta galimybė prie centralizuotos sistemos prisijungti dar didesnei daliai gyventojų, tačiau yra vietų, kurių šie tinklai dar nesiekia. Vis tik Rokiškyje situacija tikrai gera, pasiekiamumas beveik šimtaprocentinis“, – teigia L. Butėnas.

Poreikis – tris kartus didesnis

Tuo tarpu kaimiškose vietovėse situacija visai kita. „Visoje Lietuvoje taip yra, ne tik mūsų rajone. Vandentvarkos infrastruktūros ir pasiekiamumo sukūrimui ES Lietuvai skyrė 1 mlrd. eurų, tuo tarpu mūsų šaliai reikėtų tris kartus daugiau – apie 3,3 mlrd. eurų. Bet tų pinigų nėra“, – sako L. Butėnas.

Pavyzdžiui, norint, kad 98 proc. Juodupės, Pandėlio, Obelių gyventojų pasiektų centralizuota vandentiekio ir nuotekų sistema, reikėtų maždaug 15 mln. eurų. Ir, kaip teigia bendrovės „Rokiškio vandenys“ direktorius, tai tik preliminarūs skaičiavimai.

Pasak L. Butėno, Europos Sąjungoje jau rengiama nauja direktyva, pagal kurią 98 proc. vandentiekio ir nuotekų tinklų pasiekiamumas turėtų būti užtikrintas ir miesteliuose, turinčiuose per 1000 gyventojų (dabar buvo per 2000 gyventojų).

„Jeigu būtų priimta naujoji direktyva, tai minėtą gyventojų skaičių mūsų rajone atitiktų vien tik Juodupė. Obeliai ir Pandėlys – nebent tik su priemiesčiais ir aplinkiniais kaimais“, – sako L. Butėnas.

Net jei būtų priimta naujoji direktyva, Lietuvai tai reikštų labiau reikalavimus, nei finansinę naudą. „Pinigų niekas nežada. Europos Sąjunga Lietuvą laiko pažengusia, kuri pati gali spręsti šias problemas“, – paaiškina bendrovės „Rokiškio vandenys“ direktorius.