Nacionaliniame aplinkosaugos egzamine rokiškėnų žinios įvertintos ketvertu  

Antrą kartą organizuoto Nacionalinio aplinkosaugos egzamino rezultatai rodo, kad visuomenės aplinkosaugos žinių lygis vis dar nėra pakankamas. Kaip ir pernai, šiemet dalyvių gautų pažymių vidurkis siekia 5 balus iš 10. Organizatorių duomenimis, egzaminą laikė 145 Rokiškio rajono savivaldybės gyventojai. Pažymių, kuriuos gavo rokiškėnai, vidurkis yra mažesnis nei Lietuvos ir siekia 4 balus iš 10.

Egzamino, kuriame žinias pasitikrino beveik 15 tūkst. žmonių, rezultatus išanalizavę specialistai pastebi, kad dalyviams nelengva susieti aplinkosaugos problemų priežastis ir pasekmes bei įžvelgia kritinio mąstymo ugdymo poreikį. Kartu ekspertai pabrėžia, kad nepakankamai aukštas aplinkosauginio raštingumo lygis lemia tai, kad žmonės mažiau supranta savo veiksmų įtaką aplinkai, o tai reiškia, kad nėra linkę keisti savo įpročių.

Lengviausia užduotis – apie taršą nuorūkomis ir ekologinę kuprinę

Egzamino rengėjų duomenimis, vienas lengviausių klausimų dalyviams šiemet buvo apie tai, kaip reikėtų elgtis pastebėjus teršiamą aplinką. 74 proc. visų laikiusių egzaminą teisingai įvardijo, jog pamačius automobilio vairuotoją pro langą išmetant cigaretės nuorūką, apie šį pažeidimą reikėtų pranešti policijai arba viešosios tvarkos pareigūnams.

Dar viena nesunkiai įveikta užduotis – apie ekologinę kuprinę, žyminčią, kiek įvairiausių išteklių (metalų rūdos, vandens, naftos, medienos ir pan.) reikia paimti iš gamtos, norint sukurti konkretų daiktą. Tai, jog išmaniojo telefono kuprinė sveria 45 kilogramus, nors pats daiktas – šimtą kartų mažiau, teisingai nurodė kone 8 iš 10 egzamino dalyvių.

Net ir jauniausi mokiniai žino apie Europos žaliuoju kursu užbrėžtą tikslą Europą paversti klimatui neutraliu žemynu. 7 iš 10 egzamino laikiusių jaunimo teisingai apskaičiavo, kad iki šio tikslo įgyvendinimo mums beliko vos 27-eri metai.

Į sunkiausią klausimą atsakė vos 6 procentai

Tačiau ne visi egzamino klausimai buvo taip lengvai įkandami.

Ypač sudėtinga 10–12 klasių moksleiviams buvo atsakyti į klausimą apie veiklą, lemiančią didžiausią dalį iškertamų atogrąžų miškų. Tik 6 proc. vyresniųjų moksleivių atsakė, kad tai – mėsos pramonė – net 41 proc. visų atogrąžų miškų kertami ganykloms plėsti arba pasėliams auginti, kuriais vėliau maitinami gyvūnai.

Nugalėtojams – dviračiai, planšetės, ekskursijos ir kiti prizai

Egzaminą laikantys dalyviai varžėsi keturiose skirtingo sudėtingumo klausimus pristatančiose kategorijose. Aktyviausias dalyvavimas fiksuotas 7–9 kl. ir 10–12 kl. mokiniams skirtų klausimų grupėse. Čia varžėsi, atitinkamai, po 5,8 tūkst. ir 3,5 tūkst. dalyvių. Mažiausia konkurencija susidarė sudėtingiausioje ekspertų klausimų kategorijoje: čia dalyvavo per 400 asmenų, tačiau nė vienas nesurinko maksimalaus galimo balų skaičiaus. Plačiajai visuomenei skirtoje klausimų kategorijoje varžėsi beveik 4 tūkst. žmonių, tačiau taip pat niekas neatsakė teisingai į visus klausimus. Aukščiausias gautas pažymys buvo 9 vertinant dešimtbalėje sistemoje.

Egzamino organizatoriai apdovanojo po dešimt geriausiai pasirodžiusių dalyvių iš kiekvienos kategorijos.

Egzamino prizų krepšelį sudarė kalnų dviračiai, planšetiniai kompiuteriai, bilietai ekskursijoms, mokymams, knygos ir kiti leidiniai, daiktinės dovanos. Specialias dovanas geriausiems savo gyventojams įsteigė ir Vilniaus miesto, Vilniaus rajono bei Utenos rajono savivaldybės.

Nacionalinis aplinkosaugos egzaminas vyko internetu, spalio 24-ąją, Kovos su klimato kaita dieną. Šių metų egzamine varžėsi beveik 4 tūkst. daugiau dalyvių nei pirmajame – žinias pasitikrino beveik 15 tūkst. žmonių iš 125 miestų ir miestelių iš visų Lietuvos savivaldybių. Nacionalinį aplinkosaugos egzaminą rengia Žaliosios politikos institutas.