Onuškio Šv. Mykolo arkangelo bažnyčia atveria senąsias paslaptis

Šią savaitę Rokiškio rajono meras Ramūnas Godeliauskas sulaukė kvietimo apsilankyti atnaujinamoje Onuškio Šv. Mykolo arkangelo bažnyčioje. Avarinės būklės bažnyčios atnaujinimo darbus inicijavo kaimynystėje esančio Ilzenbergo dvaro savininkas, verslininkas Vaidas Barakauskas. Verslininkas, pratęsdamas senąsias fundatorystės tradicijas, šio unikalaus paveldo išsaugojimui ir atnaujinimui skyrė 1,1 mln. eurų.

Svajojo rasti bent menką relikviją

Aprodydamas savivaldybės administracijos vadovams atliktus darbus, juos organizuojantis Ilzenbergo dvaro atstovas Donatas Minkus sakė, kad projektą ne kartą teko koreguoti. „Stengiamės atkurti autentiką, todėl eiga labai sudėtinga, darbai vyksta lėtai, negalim žiūrėti to, kas būtų patogiau, greičiau“, – sako Ilzenbergo dvaro atstovas.

Pernai birželio mėnesį prasidėję darbai jau gerokai pasistūmėjo. Kaip sako darbus atliekančios UAB „Rokiškio apdaila“ direktorius Virginijus Rimša, jau pakeistas stogas, viršutinė bažnyčios dalis apkalta naujomis lentelėmis, išorinių sienų rąstai beveik pilnai protezuoti, sutvarkyti akmeniniai pamatai, kurie buvo užbetonuoti – nuėmus betoną atkurtas akmuo. „Kadangi siekiama išsaugoti autentiškumą, mūsų buvo paprašyta dirbti kuo atsargiau, todėl sienų rąstų nekeitėme, o protezavome – išskaptavome supuvusias dalis ir įklijavome naujas. Šis darbas jau artėja prie finišo“, – komentuoja V. Rimša.

Paklaustas, kada numatoma visų darbų pabaiga, D. Minkus tik nusijuokė. „Kultūros paveldo darbus baisu net prognozuoti. Tarkim, kad ir bažnyčios laiptai. Projekte buvo numatyta, kad jie bus betoniniai, bet pradėjome ardyti ir radome senųjų akmeninių laiptų likučius. Reiškia, turime keisti projektą ir atkurti akmeninius laiptus. Grindys irgi atnešė staigmenų – pagal projektą buvo numatyta senas medines grindis pakeisti naujomis medinėmis. Kai išardėme senąsias, radome archajišką variantą – dolomito akmens grindis. Taigi, dabar visas tas dolomito plokštes išardysime, sutvarkysime ir atkursime seniausią variantą. Tai štai kaip yra su paveldo darbais“, – paaiškino D. Minkus.

Vis tik didžiausia staigmena laukė nuėmus bažnyčios vidaus sienų tinką. Ir tai  pakeitė visą projekto eigą. „Svajojau rasti nors menką relikviją, kad Onuškio bažnyčia išgarsėtų, bet to, ką radome, niekas nesitikėjome“, – sako Ilzenbergo dvaro atstovas ir vedasi visus į bažnyčios vidų.

Nuėmus nuo sienų ir lubų tinką, atsivėrė tikras stebuklas – rokoko stiliaus piešiniai.

Tikras lobis kultūros paveldo žinovams

Pirmą kartą į Onuškio bažnyčią įžengusi menotyrininkė, bažnytinio meno tyrinėtoja dr. Rima Valinčiūtė-Varnė neslėpė susižavėjimo atsivėrusiais kultūros paveldo lobiais. Ir pasidalino informacija, kurią jai pavyko rasti.

Pasak dr. R. Valinčiūtės-Varnės, Onuškio bažnyčia pastatyta 1774 m. Konstantino ir Onos Kaminskių. 1775 metais ji jau visa aprašyta – kaip išpuošta, kaip atrodo.

„Sienos buvo dažytos baltai, ištapytos marcipanais. Ką reiškia „marcipanai“, dar negaliu pasakyti, bet smagu, kad mes dabar jau juos galime matyti – barokinius ornamentus. Faktas tas, kad visa sienų tapyba yra išlikusi iš 1775 metų, rokoko stiliaus (vėlyvasis barokas). Pagal tą laikotarpį piešinių išlikimas yra neįtikėtinai geras. Lubose buvo išpieštos penkios scenos ir jos visos pasakoja Rožinio kančios epizodus, o užsibaigė didžiuoju altoriumi su Nukryžiuotoju, kuris yra išlikęs iki šių dienų. Jis yra kopija pagal Vilniaus trinitorių bažnyčioje buvusį Nukryžiuotąjį, kuris dabar kabo Vilniaus katedroje. Jis labai stebuklingas, garsėja malonėmis. Šoniniai altoriai buvo tapyti ant skydų, iliuziniai, bet nėra išlikę, dabartiniai pastatyti 1898 metais, bet ganėtinai gerai priderinti prie bendro stiliaus – neobarokiniai“, – pasakoja bažnytinio meno tyrinėtoja.

Pasirodo, kad po medinėmis grindimis slypėję dolomito plokštės – dar senesnės, perkeltos į šią bažnyčią

iš XVII a. pabaigos, 1698 m. pastatytos kapinaičių teritorijoje. Toji bažnyčia buvo prūsiško mūro ir panaudota šios bažnyčios pamatams. Kiek užteko iš senosios bažnyčios, tiek dolomito plokščių perkelta, o kur trūko, grindys šonuose užklotos molinėmis plytomis.

Kaip pasakoja dr. R. Valinčiūtė-Varnė, iš senųjų laikų iki šiandien išlikusi ir sakykla bei klausyklos, kurios buvo ištapytos. „Dabar to nebesimato, nes viskas uždažyta aliejiniais dažais, bet jos buvo baltos ir išpaišytos marcipaniniais ornamentais. Vadinasi, reikia ieškoti, manau, kad tikrai rasime po dažų sluoksniu“, – sako menotyrininkė.

Neįtikėtina, kaip atrodė senoji Onuškio bažnyčia

Dr. R. Valinčiūtė-Varnė sako, kad bažnyčios išorė buvusi labai įspūdinga. „Parašyta, kad ji buvo balta su žaliais langais ir žaliais apkraštavimais, žaliais kampais, o fasade buvo auksuota medinė Monstrancija. Stogas buvęs raudonas su žaliais kryžiais. Durys kruopščiai aprašytos – baltos su žaliais apkraštavimais“, – rastomis žiniomis dalijasi bažnytinio meno tyrinėtoja.

Menotyrininkės teigimu, bažnyčios suolai taip pat aprašyti – balti su žaliu, o viduje – raudoni. Tai buvę suolai su durimis, kaip ložės, skirti bažnyčios fundatoriams. Onuškio Šv. Mykolo arkangelo bažnyčios kunigas Aivaras Kecorius patvirtino, kad jie yra išlikę, tik, aišku uždažyti.

Menotyrininkė sako, kad tik sakykla ir klausyklos likę iš bažnyčios pastatymo laikų, o štai altorius – jau iš 1898 m., bet gražiai dera prie senojo vėlyvojo baroko stiliaus. Pakyla, ant kurios stovi altorius – taip pat iš vėlesnių laikų, tačiau architektūros tyrimų projekto architektūrinės koncepcijos ir tvarkybos darbų projekto vadovės  Dainos Vanagaitės-Garbanovienės nuomone, vietą bažnyčioje turėtų surasti ir vėlesni išlikę stiliai.

Piešinių atkūrimo kainą net bijo prognozuoti

Visi šie radiniai koreguoja ir bažnyčios atnaujinimo darbus. „Planavome tik nuimti tinką ir perdažyti sienas – galvojom bus greitas darbas. Kai nuardėm tinką ir radom šį stebuklą, vėl viskas apsivertė aukštyn kojomis. Dabar reikės atlikti pilnus tyrimus – menotyrinius, polichrominius, cheminius. Tai užtruks. Kai bus atlikti tyrimai, tuomet bus vertinamos finansinės galimybės ir šaltiniai. Bijau ką nors ir prognozuoti, bet šių piešinių atkūrimui gali tiek pat reikėti, kiek visos bažnyčios rekonstrukcijai. Čia dideli pinigai. Tad kol kas padarysime visus tyrimus ir žiūrėsime, ką daryti toliau“, – sako Ilzenbergo dvaro atstovas D. Minkus.

Aišku, pasak D. Minkaus, viskas, kas buvo numatyta padaryti, bus užbaigta: bažnyčios išorės darbai, grindys, durys, laiptai. Net bus sutvarkytas papildomas statinys, kuris anksčiau turėjo ir lavoninės funkciją, dabar galės tarnauti kaip ūkinis pastatas.

Altorių atkūrimas taip pat nebuvo įtrauktas į sąmatą. „Altoriaus tyrimai neatlikti, mes tuos tyrimus užsakysime ir padarysime tyrimų projektą, bet altorių atkūrimui teks ieškoti kitų finansavimo šaltinių. Kai bus atlikti visi tyrimai, tuomet ir paaiškės apie kokias sumas eina kalba“, – sako D. Minkus.

Tolesnė restauracija netrukdys tikintiesiems

Kunigas A. Kecorius sako, kad bažnyčios restauracijos darbai nedega. „Jie galės vykti lėtai, po truputį. Svarbiausia, kad dabar stogas sutvarkytas, lietaus sistema sutvarkyta, sienos, grindys, durys, pamatai. Niekas niekur nebevarvės, viskas ventiliuojasi, vėdinasi. Kai bus baigti šie darbai, bažnyčią bus galima atverti tikintiesiems, restauracija netrukdys“, – neabejoja kunigas.