Parama atnaujinant daugiabučių šilumos punktus

Energetikos ministerija skelbia, kad siekdama didinti energinį efektyvumą pastatuose ir mažinti gyventojų išlaidas už energiją, parengė siūlymus daugiabučių pastatų šilumos punktų atnaujinimui. Praėjusių metų pabaigoje mažosios renovacijos priemonei Vyriausybė numatė 20 mln. eurų iš Klimato kaitos programos lėšų.

Ministerija planuoja siūlyti 100 proc. finansinę paramą gyventojams, kurie gauna piniginę socialinę paramą pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą, ir taip mažinti socialinę atskirtį. Taip pat numatoma iki 60 proc. finansinė parama gyventojams šilumos punktų ir kitų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimui, kuri padidinama 10 procentinių punktų, jei planuojama seną elevatorinį šilumos punktą keisti į naują automatizuotą šilumos punktą. Svarbu, kad, ministerijos siūlymu projektams nereikalingi statybą leidžiantys dokumentai.

Kvietimas teikti paraiškas daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimui planuojamas skelbti jau š. m. balandžio mėnesį, tad gyventojai jau dabar gali pradėti planuoti, tartis bei apsispręsti dėl mažosios renovacijos įgyvendinimo apimčių ir būdų.

Energetikos ekspertų nuomone, atlikus šilumos punktų ir kitų karšto vandens sistemų (mažosios renovacijos) modernizavimą daugiabučiuose namuose šilumos nuostoliai ir energijos sąnaudos mažėja 15–20 procentų, kas leidžia sumažinti būsto šildymo sąskaitas.

Seno tipo šilumos punktų ir kitų karšto vandens sistemų (mažosios renovacijos) modernizavimu daugiabučiuose namuose turėtų pasirūpinti ir AB „Panevėžio energija“ aptarnaujamų miestų ir rajonų gyventojai.

Daugiabučiuose namuose su technologiškai pasenusiais elevatoriniais šilumos punktais, kuriuose nėra arba neveikia karšto vandens temperatūros reguliatoriai, nėra automatizuoto šildymo reguliavimo, sunku užtikrinti tolygų pastato šildymą, efektyviai naudoti šilumą.

Senuose daugiabučiuose esančius elevatorinius šilumos punktus reguliuoti yra sudėtinga, nes šis procesas atliekamas rankiniu būdu. Atnaujinus šilumos punktą, jis automatiškai reguliuotų į butus perduodamą šilumos kiekį pagal lauko oro temperatūros pokyčius. Pakilus temperatūrai, šildymas būtų išjungiamas, o jai nukritus – įjungiamas. Taip butai būtų neperšildomi, o pinigai ir šiluma būtų taupoma ypač pavasario, rudens mėnesiais.

Nerenovuotose daugiabučiuose gyventojai susiduria su dar viena problema – išsibalansavusia šildymo sistema.  Kitaip tariant, vienuose butuose gyventojai kaista ir priversti atverti langus, o kiti to paties namo gyventojai skundžiasi vos šiltais radiatoriais. Tokį netolygų šilumos pasiskirstymą name gali veikti arba gyventojų savavališkai atlikti remonto darbai, arba nekvalifikuota šildymo sistemos priežiūra. Namo šildymo prietaisai (radiatoriai) turi atitikti namo šildymo sistemos projekte numatytas galias. Kitu atveju, tolimesniuose šildymo sistemos taškuose esantiems butams pradeda trūkti šilumos. Padidinus bendrą šilumos srautą kaista tie butai, kuriems anksčiau šilumos pakakdavo. Būtent, atnaujinus šilumos punktą ir atstačius šildymo sistemos prietaisų galią pagal projektą, šilumos punkte esantys įrenginiai leistų nustatyti reikiamus įrangos parametrus, tinkamai subalansuoti šilumos paskirstymą.

Efektyviai veikiantis modernizuotas šilumos punktas iš esmės užtikrina kokybišką šilumos tiekimą į butus, ekonomiškai naudoja šilumą bei sumažina gyventojų išlaidas už šildymą.